Tik dažnas, minėdamas pačius komfortiškiausius modelius, pirmiausia prisimins tuos, kurių kainoraščiuose – šešiaženklės sumos. Tiesa ta, kad ieškant prabangos jausmo nebūtina sėsti prie „Mercedes-Benz“, „Bentley“ ar juolab „Rolls-Royce“ vairo.
Nebūtina žvalgytis ir tik po „premium“ segmentą tarp tokių modelių, kaip „Lexus“, „Audi“ ar BMW. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad patogumo ir atpalaiduojančių kelionių galima ieškoti ir tarp vidutinės klasės markių, kurios nuo seno šiai sričiai skiria daugybę dėmesio, kaip antai Prancūzijos „Citroën“ ir panašūs gamintojai.
Numojantiems ranka į tokias kalbas, sveikatos specialistai siūlo neskubėti. Pasirodo, kuo komfortiškesnis automobilis, tuo mažiau jame sėdint nukenčia stuburas.
Ne ant ko, o kaip sėdima
Kineziterapeutė Renata Laurinėnaitė pastebi, kad absoliučiai nesvarbu, ant ko sėdime. Tiesa ta, jog žmogaus raumenų ir kaulų sistema tiesiog nėra pritaikyta ilgai sėdėti.
„Todėl svarbu, kaip tai darome. Nes netaisyklingai sėdint gali atsirasti skausmų ar nemalonių pojūčių įvairiose vietose. Tada vargsta ne tik raumenys: netinkama apkrova tenka raiščiams, gali būti spaudžiama krūtinės ląsta. Pagrindinis kvėpavimo raumuo – diafragma, dėl to sutrinka ląstelių aprūpinimas deguonimi, pilvo organų veikla“, – vardija žinovė.
Šios netinkamos sėdėsenos sukeliamos problemos – anaiptol ne viskas. Pasirodo, kad diskai, esantys tarp stuburo slankstelių ir atliekantys savotiškų amortizatorių funkciją, gauna skirtingą apkrovą, priklausomai nuo to, kokioje padėtyje esame.
„Tik gulimoji ir stovimoji padėtys sukelia mažiau spaudimo tarpslanksteliniams diskams. Sėdint, ypač kai per daug palinkstame į priekį, jie gauna daug apkrovos“, – aiškina R. Laurinėnaitė.
Štai čia verta įsivaizduoti netinkamai prie vairo įsitaisiusį vairuotoją, kurio pasirinktas automobilis turi nekomfortišką kietą važiuoklę. Pasirodo, jame stuburas patiria dar daugiau krūvio, mat tarpslanksteliniams diskams tenka sugerti ir visus kelio nelygumus.
Situacija keičiasi, kai automobilyje pritaikytos dedikuotos komforto technologijos. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ turi komfortišką pasirenkamąjį važiavimo režimą ir pneumatinę važiuoklę, pneumatiką pakaboje naudoja ir komforto bei prabangos etalonas „Rolls-Royce“. O štai unikaliomis važiuoklėmis istoriškai jau pagarsėjusi „Citroën“ savo naujausiuose modeliuose naudoja modernią pakabos sistemą, aprūpintą amortizatoriais su hidrauliniais slopintuvais, kurie sugeria net ir menkiausius kelio nelygumus.
„Kuo labiau mašinos važiuoklė sušvelnins aštrius nelygumus, tuo menkesnis krūvis teks mūsų stuburui, tarpslanksteliniams diskams. Tuo mažiau ir pavargsime, ypač ilgose kelionėse“, – pabrėžia kineziterapeutė.
Pirmiausia – tinkamai susireguliuoti
Net ir komfortiškiausioje transporto priemonėje galima nepatogiai įsitaisyti, jei nežinoma, kaip tai padaryti. Specialistė pažymi, kad būtent nuo tinkamo sėdynės sureguliavimo ir pritaikymo konkrečiam vairuotojui priklauso savijauta po kelionės.
„Kiekvienas turime skirtingą dubenį ir stuburą. Laimei, šiuolaikinių automobilių sėdynės turi nemažai funkcijų, kurios padeda kiekvienam individualiai pasirinkti tinkamą sėdėjimo padėtį“, – nurodo R. Laurinėnaitė.
Specialistės teigimu, svarbu, jog sėdint klubų linkis būtų 90–110 laipsnių kampu, o patys klubai – laisvi, kad, prireikus staigiai reaguoti kelyje, būtų lengva pajudinti koją. Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog stuburo apkrova smarkiai išauga, jei mašinoje sėdima pernelyg pasilenkus į priekį arba per daug atsilošus – pusiau gulomis.
Taip pat svarbu, kad stuburas turėtų atramą ties dubeniu, krūtinine dalimi. Atsisėdus dubuo neturėtų slidinėti sėdynėje – jei trūksta stabilumo, reikėtų tinkamai susireguliuoti atramą juosmeninei stuburo daliai prilaikyti.
Atlikus tai, kas paminėta, reikia nustatyti tinkamą atstumą iki vairo ir pedalų. Pasak R. Laurinėnaitės, kojas derėtų sulenkti taip, kad klubai būtų laisvi, rankos per alkūnes turi būti lengvai sulenktos, kad pečiai nebūtų įtempti ir išsišovę į priekį. Galva, anot specialistės, į atlošą remtis neprivalu, tik svarbu nebūti per toli nuo jo dėl saugumo eismo įvykio metu.
„Žinoma, ilgose kelionėse patartina daryti pertraukėles ir išlipti pavaikščioti ar bent jau sėdint pasirąžyti. Kaip ir dirbant sėdimą darbą biure, taip ir vairuojant būtų puiku pajudėti bent po 5 minutes per valandą“, – dėsto žinovė.
Gamintojų indėlis
Daugybė nuolatinių konsultacijų su žmogaus fiziologijos specialistais palieka ženklą ir automobilių gamyboje. Suprasdami, kaip svarbu taisyklingai ir patogiai sėdėti, kad važiavimas automobiliu netaptų ligų ir skausmų priežastimi, gamintojai ieško būdų, kaip sukurti kuo ergonomiškesnes sėdynes.
Pavyzdžiui, minėtoji „Citroën“ naujausiuose modeliuose montuoja „Advanced Comfort“ programos sėdynes, kurios pagamintos pasitelkus inovatyvų dizainą ir pritaikius skirtingo tankio bei storio užpildus, kad atrama kūnui būtų užtektinai standi, gerai prilaikytų, o tuo pat metu ir pakankamai minkšta, kad garantuotų komfortą. Papildomas tankių putų sluoksnis „Citroën“ sėdynėse taip pat padeda sugerti vibracijas.
Tai – vienas galimų kelių, mat kiti gamintojai, kaip, pavyzdžiui, „Audi“ ar „Mercedes-Benz“, rūpinasi masažo funkcijos įrengimu arba galimybėmis elektra reguliuoti kuo daugiau atskirų sėdynės elementų. Svarbiausia, akcentuoja kineziterapeutė, kad ir vairuotojai bei keleiviai nepamirštų pasirūpint savo sveikata bei taisyklinga sedėsena. Jos žodžiais, tinkamas sėdynės sureguliavimas gali apsaugoti nuo sustingimo, nuo atskirų kūno dalių nuspaudimo.
„Patogumą kiekvienas jaučia skirtingai, tad sėdynę reikėtų susireguliuoti pagal rekomendacijas, bet atsižvelgiant į savo stuburo linkius, patogumo jausmą. Būna, kad niekaip nepavyksta rasti tinkamos sėdynės padėties ir jau po trumpos išvykos jaučiamas diskomfortas ar skausmas.
Tokiu atveju vertėtų pabandyti papildomas priemones. Pavyzdžiui, papildomą atramą juosmeniui, jeigu jos trūksta, ar paminkštinti sėdimąją dalį, jei, tarkim, per kieta sėdynė, yra daug spaudimo į sėdynkaulius“, – pataria žinovė.
