Masinės gamybos juodų automobilių gamyba buvo neoficialiai uždrausta dėl kelių svarbių priežasčių. TSRS automobilių spalva buvo ne tik estetinis pasirinkimas, bet ir tikras socialinio statuso ženklas.
Sovietų automobilių gamintoja „Žiguli“ pirkėjams siūlė įvairią spalvų paletę – nuo vyšninės iki pilkai baltos, įskaitant mėlynos ir žalios spalvas. Vis dėlto juoda spalva liko neprieinama masiniam vartotojui.
Partijos vadovybės privilegija
Pagrindinė tokio apribojimo priežastis buvo simbolinis juodos spalvos statusas. Tuo metu juodos spalvos buvo tik prestižiniai aukščiausių partijos pareigūnų automobiliai – „Čaikos“ ir „ZISai“.
Juodų „Žigulių“ gamyba galėjo sutrikdyti nusistovėjusią automobilių hierarchiją sovietinėje visuomenėje.
Praktinis aspektas taip pat vaidino nemažą vaidmenį. Juodi automobiliai turėjo būti dažniau plaunami dėl matomų nešvarumų. Atsižvelgiant į sovietinių kelių būklę ir ribotą automobilių plovyklų skaičių, tai sukeldavo papildomų nepatogumų savininkams.
Didelė savikaina
Ekonominis veiksnys taip pat turėjo įtakos. Norint pasiekti giliausią tamsų atspalvį, reikėjo užtepti kelis dažų sluoksnius. Toks procesas žymiai padidindavo automobilio savikainą, o tai prieštaravo prieinamo transporto gyventojams koncepcijai.
Dėl šių apribojimų sovietų piliečiai, pirkdami „Žiguli“, turėjo tenkintis kitomis spalvomis.
Paprastai pirkėjai neturėjo galimybės pasirinkti automobilio spalvos ir sutikdavo su bet kokiu prieinamu variantu, kad tik po ilgos eilės galėtų gauti savo transporto priemonę.