Rugsėjo pradžioje antro pagal dydį Norvegijos miesto oro uoste nusileido lėktuvas. Nieko įspūdingo? Toli gražu – jis buvo varomas elektros baterijomis.

Per daugiau kaip 50 minučių orlaivis „Alia“, naudodamas vien elektrinius variklius, įveikė apie 160 kilometrų.

Skrydžio metu buvo mėginama išsiaiškinti, ar tokios transporto priemonės ateityje galėtų gabenti krovinius. Pavyzdžiui, tarp Bergeno ir Stavangerio.

O Norvegija greičiausiai buvo pasirinkta neatsitiktinai – ši šalis senokai pirmauja visoje Europoje pagal registruojamų naujų elektromobilių skaičiaus ir gyventojų santykį.

[[ge:lrytas:lrytas:39527949]]

Spėjo pasirodyti Europoje

JAV aviacijos ir kosmoso bendrovės „Beta Technologies“ pagamintas elektrinis lėktuvas „Alia“ skirtas būtent kroviniams gabenti – jis gali nuskraidinti jų apie 560 kilogramų.

Jį valdęs pilotas Jeremy Degagne’as po skrydžio pasakojo: „Jeigu važiuosite automobiliu, užtruksite keturias su puse valandos. O mes atstumą įveikėme per 52 minutes.“

„Tai svarbus etapas Norvegijai kaip tarptautinei bandymų arenai“, – teigė Norvegijos oro uostų operatoriaus „Avinor“ direktorė Karianne Helland Strand.

[[ge:lrytas:lrytas:39465878]][[ge:lrytas:lrytas:39584915]][[ge:lrytas:lrytas:39641367]]

Bandomieji skrydžiai šioje šalyje surengti po pasirodymų kitose Europos valstybėse – lėktuvas „Alia“ debiutavo Farnboro (Jungtinė Karalystė) ir Paryžiaus aviacijos parodose, taip pat buvo nusileidęs Vokietijoje ir Danijoje.

Solidūs užsakovai

Elektra varomas orlaivis vienu įkrovimu gali nuskristi iki 400 kilometrų.

Įkrauti jo baterijas galima per mažiau negu 40 minučių – tiesiog įjungus į elektros tinklą, kaip yra įkraunami elektromobiliai.

Lėktuvas taip pat gali būti pritaikytas medikams transportuoti arba keleiviams gabenti. Tiesa, jiems skirtos vos penkios vietos.

„Beta Technologies“ gaminys sulaukė didelio dėmesio. Šios įmonės investuotoja yra didžiausia pasaulio prekybos internetu kompanija „Amazon“, o klientė – tarptautinių siuntų gabenimo bendrovė UPS.

Gamintojai tikisi jau šiemet gauti JAV sertifikatą savo lėktuvui.

„Esu įsitikinęs, kad didelis proveržis aviacijos ir kosmoso srityje bus pasiektas būtent dėl elektrinių variklių, – sakė „Beta“ atstovas Shawnas Hallas, buvęs naikintuvo pilotas. – Dabar jau galime gerokai sumažinti eksploatavimo sąnaudas, o tai yra naudinga aplinkai dėl mažesnio anglies dvideginio pėdsako.“

Aviacijos sektoriui tenka apie 3 proc. visame pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Pirmieji – slovėnai

Elektra varomus orlaivius mėgina konstruoti ne viena kompanija. Tačiau „Alia“ kol kas yra vienas pažangiausių projektų.

Tačiau vienintelis elektrinis lėktuvas, turintis Europoje galiojantį sertifikatą, kol kas tebėra Slovėnijos konstruktorių pagamintas „Pipistrel Velis Electro“.

Jam šis dokumentas suteiktas dar prieš penkerius metus.

„Pipistrel“, kurio skrydžio nuotolis yra 185 kilometrai, šį atstumą įveikia per 50 minučių. Tiesa, orlaivis naudojamas ne keleiviams gabenti, o tik pilotams apmokyti. Dabar tokie modeliai pasitelkiami Slovėnijos bei Danijos kariuomenių.

Išeitis – hibridai

Bet iš esmės pasitelkti elektrinius variklius aviacijos kompanijoms kol kas pernelyg sudėtinga.

Net ir milžinė „Airbus“ nutarė kol kas pasitraukti iš šios rinkos: sausį buvo paskelbta, kad jos elektrinių lėktuvų „CityAirbus“ kūrimo projektas stabdomas.

[[ge:lrytas:lrytas:39684825]]

Didžiausia kliūtis – per maži atstumai, kuriuos gali įveikti tokie orlaiviai.

Net ir geriausios ličio jonų baterijos yra didelės bei sunkios, o jų energijos tankis yra daug kartų mažesnis nei aviacinių degalų.

Kaip sakė aviacijos ekspertas bei Kranfildo (Jungtinė Karalystė) universiteto profesorius Guy Grattonas, per pastarąjį dešimtmetį šie rodikliai iš esmės netapo geresni.

Todėl, jo nuomone, siekiant proveržio būtina pačių akumuliatorių revoliucija ar evoliucija.

Vis dėlto gamintojai ieško išeičių. Viena jų – naudoti hibridinius modelius, kaip jau seniai įprasta automobilių pramonėje.

Pasuko į Ameriką

Tarp aviacijos startuolių, bandančių kurti elektrinius keleivinius lėktuvus, yra „Heart Aerospace“. Neseniai ji visą savo veiklą iš Švedijos perkėlė į JAV.

Vadovybės nuomone, tai padės pritraukti lėšų ir būti arčiau klientų.

Ši bendrovė jau sukūrė 30 vietų lėktuvo prototipą „X1“. Jei viskas vyks pagal planą, artėjančių bandomųjų skrydžių metu jis taps didžiausiu kada nors skraidžiusiu baterijomis varomu lėktuvu.

„Jame yra apie dvi tonas baterijų“, – aiškino įmonės technologijų vyriausiasis vadovas Benjaminas Stableris.

Bet savo būsimiems klientams „Heart Aerospace“ kuria kitokios konstrukcijos orlaivį – hibridą, kuris naudoja tiek elektrą, tiek aviacinius degalus.

Jam nereikia tiek daug baterijų, todėl modelis yra lengvesnis ir atitinkamai gali skraidinti daugiau keleivių.

„Nedideliu maršrutu nuo pakilimo iki nusileidimo jis skristų vien varomas elektra. Bet jei atstumas bus didesnis, galės įjungti turbinas“, – pasakojo B.Stableris.

Vien elektra toks orlaivis galėtų įveikti 200 kilometrų. Atitinkamai hibridinė technologija, kurios bandymas prasidės kitais metais, leistų nuskristi 400 kilometrų su 30 keleivių arba iki 800 kilometrų su 25 keleiviais.

Konkurentų jau gausėja

„Keleiviniams skrydžiams reikia didelių energijos atsargų. Todėl konstruoti hibridus, atsargai pasitelkiant įprastus degalus, tikrai yra prasminga“, – aiškino profesorius G.Grattonas, kuris jau anksčiau yra siūlęs aviacijos rinkai tokią išeitį.

„Heart Aerospace“ šioje srityje nėra vienintelė. JAV įsikūręs aviacijos ir kosmoso startuolis „Electra“ tikisi, kad jo 9 vietų hibridinis lėktuvas, varomas aviacinių degalų ir elektros energijos deriniu, pradės skraidyti iki 2029 metų.

Savo ruožtu jau minėta „Beta Technologies“ taip pat kuria hibridinius orlaivius gynybos ir civiliniams tikslams.

Pirmasis bendrovės modelis buvo pagamintas 2023 metais, o vėliau šiemet planuojama pagaminti lėktuvą, kuris būtų ne tik hibridinis, bet ir autonominis.

Vietoje 4,5 valandos – vos 52 minutės: Norvegijoje nusileido lėktuvas, kuriam nereikia nė lašo degalų