Du tarpukariu įrengti funikulieriai daugelį metų buvo išskirtiniais Kauno simboliais. Vienas šių technikos stebuklų nebeveikia ir kauniečiams dėl to gėda, tačiau miestas prisidėti prie jo atgaivinimo neketina.

Kaune yra du tarpukariu įrengti funikulieriai. Vienas keleivius ir turistus kelia į Aleksoto kalną, kitu iš miesto centro lengviau būdavo pasiekti Žaliakalnį.

Tačiau pastarasis keltuvas neveikia nuo gegužės mėnesio.

Kauniečiai norėtų, kad jis vėl tarnautų, nes pasinaudoti keltuvu yra ne tik pramoga – gyventojai juo naudojosi ir kaip susisiekimo priemone.

[[ge:lrytas:lrytas:40172848]]

Žaliakalnio funikulieriaus savininkės – bendrovės „Kauno liftai“ – generalinis direktorius Jonas Guzavičius teigė, kad keltuvas yra nuostolingas. Be to, kad jis galėtų veikti saugiai, įrangą reikėtų modernizuoti, o tai kainuotų ne vieną milijoną eurų.

Įmonė funikulierių už simbolinę kainą perleistų miestui, bet šis tokiu pirkiniu nesidomi.

[[ge:lrytas:lrytas:40174139]][[ge:lrytas:lrytas:40181346]][[ge:lrytas:lrytas:40071470]]

Paramos keltuvui atnaujinti ir vėliau jį išlaikyti „Kauno liftai“ sieks gauti iš valstybės.

Turistams keltuvo neberodo

Žaliakalnio funikulierius atidarytas 1931 metais. Tai pirmasis Lietuvoje ir vienas seniausių veikiančių keltuvų Europoje.

2003 metais apleistą funikulierių įsigijo bendrovė „Kauno liftai“ ir jį atnaujino. Tiesa, kartais jis sustodavo, bet būdavo remontuojamas, o nuo šių metų gegužės jau nebeveikia.

Tai piktina ir Žaliakalnio gyventojus, ir turizmo atstovus.

Žaliakalnyje gyvenantis gidas Jonas Oškinis atviravo, kad turistų prie šio funikulieriaus jau nebekviečia.

„Ant kalno yra vienas svarbiausių Kauno modernizmo architektūros pastatų – Kristaus Prisikėlimo bazilika. Iki jos pasikelti funikulieriumi būdavo labai patogu. Deja, keltuvas neveikia.

Man svečiams net gėda jį rodyti, užsieniečiai nesupranta, kodėl juo negali pasinaudoti“, – kalbėjo gidas.

Prašė, kad veiktų ilgiau

Kaunietis yra ir aktyvus bendruomenės centro „Žaliakalnis“ narys.

„Mes, gyventojai, su funikulieriaus savininkais buvome susitikę ankstyvą pavasarį. Prašėme, kad keltuvas veiktų dviem pamainomis, kad gyventojai juo galėtų nuolat naudotis. Išgirdome, kad ši veikla įmonei per daug nuostolinga“, – pasakojo J.Oškinis.

Gidas sakė tada dar nežinojęs, kad keltuvas ilgam ar net visai sustos.

„Dabar tenka girdėti, kad „Kauno liftai“ funikulierių parduotų savivaldybei, tačiau ši jo nenori.

Technikos paveldo objektas mėtomas iš rankų į rankas kaip karšta bulvė“, – piktinosi vyras.

J.Oškinis įsitikinęs, kad reikėtų steigti viešąją įmonę.

„Jos steigėjais galėtų būti „Kauno liftai“, savivaldybė, prisidėtume ir mes – Žaliakalnio, manau, ir Kauno centro bendruomenių nariai.

Reikia imtis veiksmų, kad funikulierius vėl veiktų“, – įsitikinęs J.Oškinis.

[[ge:lrytas:lrytas:40177509]]

Istorinėje vietoje sustoja

O gidė Regina Navickienė sakė, kad jei ekskursijos vyksta V.Putvinskio gatvėje, ji turistams parodo ir čia esantį funikulierių.

Kaunietė prisiminė, kad kol keltuvas veikė, jo mašinistas buvo malonus žmogus. Jis leisdavo apžiūrėti ir originalius funikulieriaus stoginės rūsyje esančius keltuvo mechanizmus.

„Apmaudu, kad apie jį galime tik papasakoti, o pasinaudoti – ne.

Manau, kad šis technikos paveldo objektas pelno nė negali duoti. Reikėtų steigti viešąją įstaigą, kad ji ieškotų lėšų funikulieriui išlaikyti. Idėjų, kaip tai padaryti, reikėtų klausti verslo, turizmo, kultūros atstovų“, – kalbėjo R.Navickienė.

Keliauja tik į Aleksotą

Kita Kauno gidė – Diana Valenskaitė-Dubatauskienė priminė, kad Žaliakalnio funikulierius jau senokai tai veikdavo, tai ne.

„Todėl prie jo keliautojų jau seniai nebekviečiu. Aplankome Aleksoto funikulierių, kuris veikia patogiu laiku – visomis savaitės dienomis nuo 7 iki 19 valandos.

Pasikeliame į Aleksoto apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria gražus Kauno vaizdas“, – pasakojo gidė.

O štai gidė Dalia Narkevičiūtė sakė, kad nuo to laiko, kai keltuvas neveikia, ekskursijas yra priversta organizuoti kitaip nei anksčiau.

„Anksčiau ekskursijų metu apžiūrėję miesto centrą funikulieriumi keldavomės į Žaliakalnį.

[[ge:lrytas:lrytas:40177512]]

Dabar jį pasiekti galima Kauko laiptais, tačiau turistai dažniau yra vyresni žmonės, jie neturi tiek jėgų, nes išeina nemažas papildomas ratas“, – apgailestavo gidė.

Todėl dabar ekskursijas ji rengia arba Kauno centre, arba Žaliakalnyje.

Per avariją žuvo žmonės

Bendrovės „Kauno liftai“ generalinis direktorius J.Guzavičius sakė, kad einant metams supuvo mediniai Žaliakalnio funikulieriaus pabėgiai, juos reikia keisti.

„Tačiau tai – ne vienintelė problema“, – pranešė J.Guzavičius.

Štai rugsėjo 3-iąją Lisabonoje įvyko keltuvo „Gloria“ avarija. Populiari nuo XIX amžiaus veikianti transporto priemonė, kuria naudojosi ir vietiniai keleiviai, ir turistai, nuvažiavo nuo bėgių ir rėžėsi į pastatą.

Per avariją žuvo net 16, o sužeista 20 žmonių.

Nelaimės priežastis tyręs Portugalijos oro ir geležinkelių avarijų tyrimų biuras pranešė, kad prieš pat nelaimę nutrūko dvi kabinas jungiantis lynas.

Po nelaimės Lisabonos funikulieriai nebevažinėja. Incidento tyrėjai nurodė, jog visi funikulieriai neturėtų važinėti tol, kol inspektoriai nepatvirtins, kad juose veikia stabdžių sistemos, galinčios sustabdyti kabinas nutrūkus lynui.

„Jie parengė nurodymus, kad visų senųjų funikulierių įranga turi būti modernizuota.

Manau, kad netrukus tarptautinės institucijos tokius reikalavimus kels visoms šalims, kuriose tokie keltuvai veikia, neleis dirbti, jei mechanizmai nebus modernizuoti. To reikalauja šiuolaikinės saugumo taisyklės. Išlikti galės tik istorinė keltuvų išvaizda, bet jų vidaus mechanizmai turės būti nauji“, – aiškino J.Guzavičius.

Prašys valstybės paramos

Pasak „Kauno liftų“ vadovo, specialistai apskaičiavo, kad Lisabonos keltuvo atnaujinimas kainuos apie 8,6 milijono eurų.

„Reikėtų skaičiuoti ir mums, kiek tai kainuos. Ta pati problema palies ir Aleksoto funikulierių, kurį valdo savivaldybės įmonė „Kauno autobusai“.

Keleivių saugumas – svarbiausia“, – teigė J.Guzavičius.

Pasak jo, keltuvą „Kauno liftai“ už simbolinę suma perleistų savivaldybei, bet ši tokio pirkinio nenori.

„Mums išlaikyti funikulierių yra per brangu. Manau, kad kasmet reikėtų daugiau kaip 100 tūkstančių eurų dotacijos. Todėl ketiname kreiptis į Kultūros ministeriją, kad skirtų pinigų ir keltuvui atnaujinti, ir vėliau jį eksploatuoti.

Tiesa, kol kas ministras nepaskirtas“, – šyptelėjo J.Guzavičius.

Situacija yra apverktina

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros docentas Gediminas Vaičiūnas mano, jog statant naują funikulierių nebūtų problema parinkti technologijas ir medžiagas taip, kad keltuvas tarnautų ilgai ir nereikėtų didelių investicijų. Tačiau paveldosaugos saugomam funikulieriui galioja saviti reikalavimai.

„Stipriai kaltinti įmonės „Kauno liftai“ gal ir nereikėtų, nes situacija unikali, bet vis dėlto atsakomybė tenka jai. Pabėgiai supuvo ne per kelias dienas, o per kelerius metus, problemą buvo galima laiku pamatyti ir ieškoti sprendimo. Matyt, pritrūko arba patyrimo šioje specifinėje srityje, arba polėkio“, – sakė G.Vaičiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:40177510]]

Pasak mokslininko, 2003 metais ši įmonė, perėmusi funikulieriaus eksploatavimą – nusipirkusi jį aukcione, atkūrė autentišką jo išorinį vaizdą, sutvarkė mechanizmą, bėgius, vagonus, stotelių apšvietimą.

„O kas atsitiko dabar? Kodėl dabar įmonė nenori rūpintis funikulieriumi?“ – svarstė G.Vaičiūnas.

Remontuojant Žaliakalnio funikulierių tikrai būtina išlaikyti autentišką bent jau išorinį jo vaizdą, o dėl vidaus įrangos autentiškumo išlaikymo turėtų spręsti paveldosaugos specialistai remdamiesi dokumentais.

„Pasaulinėje praktikoje gausu pavyzdžių, kaip istoriniai funikulieriai prikeliami naujam gyvenimui. Ko gero, labiausiai žinomas pavyzdys būtų Neapolio funikulierių sistema. Ji veikia nuo 1880 metų ir yra viena seniausių Europoje. 2000 metais sistema buvo modernizuota: įdėti nauji elektriniai varikliai, automatinės stabdžių sistemos ir skaitmeniniai valdymo pultai“, – pasakojo G.Vaičiūnas.

Docentas įsitikinęs, kad jeigu Žaliakalnio funikulieriaus savininkai „Kauno liftai“ šiuo klausimu pasiduoda ir neketina ieškoti sprendimo, matyt, jo eksploatavimą reikėtų perimti.

„Ar turėtų funikulierių išpirkti Kauno savivaldybė? Jeigu reikiama funikulieriaus remontui pinigų suma, kaip buvo deklaruota viešojoje erdvėje, sudaro apie 100 tūkstančių eurų, nepanašu, kad tokiam ambicingam miestui kaip Kaunas tai būtų neįkandama“, – sakė G.Vaičiūnas.

Kitas klausimas, kiek dar reikėtų išlaidų, susijusių su funikulieriaus perėmimu ir prikėlimu.

„Savivaldybė turėtų įvertinti visus galimus funikulieriaus perėmimo kaštus ir priimti vieną ar kitą sprendimą. Nors, pasak poeto Aleksio Churgino, verkti nevalia, tokia situacija, kaip susiklostė dabar, tikrai apverktina“, – kalbėjo G.Vaičiūnas.

Gi Kauno savivaldybės vicemeras Andrius Palionis tvirtino, kad savo nuomonę šiuo klausimu buvo išsakęs anksčiau ir ji nesikeičia: už turtą atsakyti, juo rūpintis turi savininkai.

Reikėtų pasukti galvą

Simonas Kairys, buvęs kultūros ministras

„Gauti paramą bet kuriam kultūros paveldo objektui įmanoma, ne išimtis ir Žaliakalnio funikulierius. Veikia kelios programos ir jomis galima pasinaudoti.

Tačiau bendrovė „Kauno liftai“, kol buvau kultūros ministru, niekada nesikreipė jokios pagalbos.

Suprantama, kad toks objektas kaip keltuvas yra nuostolingas. Įmonė turi pasverti, ar jį ir toliau nori išlaikyti. Jei ne, turėtų pradėti galvoti, kam funikulierių perleisti.

Miesto valdžios atstovai taip pat turi suprasti, kad keltuvas – tai ne tik susisiekimo priemonė, bet ir istorinis palikimas bei viešasis gėris.

Funikulierius turi būti prižiūrimas, tad Kauno miesto savivaldybė aktyviau turėtų raginti juo rūpintis, galbūt būtų galima taikyti padidintą nenaudojamo ir apleisto nekilnojamojo turto mokestį.

Kultūros ministerija taip pat galėtų skirti baudas už paveldo saugomo objekto nepriežiūrą.

Vis dėlto verslininkams ir miesto valdžios atstovams reikėtų bendrauti ir pasukti galvą, iš kokių finansavimo šaltinių gauti lėšų, kad funikulierius būtų saugus ir veiktų.

Aleksoto keltuvas – taip pat nuostolingas

Greta Makūnaitė, įmonės „Kauno autobusai“ vyriausioji ekonomistė

„Aleksoto funikulierius pastatytas 1935 metais. Nuo 2014 metų jį valdo įmonė „Kauno autobusai“.

Funikulieriaus veikla bendrovei yra nuostolinga. Per metus keltuvo sąnaudos vidutiniškai sudaro apie 150 tūkst. eurų. Iš keleivių surenkamos pajamos yra gerokai mažesnės – apie 21–25 tūkst. eurų per metus.

Remontuoti keltuvą tenka reguliariai – kiekvieną mėnesį kėlimo įrenginys sustabdomas maždaug 2 valandoms profilaktiniam patikrinimui. Tuo metu sutepama įranga, keičiamos detalės.

Kartą per metus vykdoma išsami patikra, dėl kurios funikulieriaus darbas sustabdomas maždaug dviem savaitėms, – atliekami abiejų vagonų bandymai su maksimalia apkrova, keičiamos susidėvėjusios detalės, pagal nusidėvėjimo lygį kas kelerius metus keičiamas lynas, atliekami kiti tolesnei eksploatacijai reikalingi remonto darbai.

Šiuo metu atnaujinimo darbų keltuvui nereikia – visi būtini profilaktiniai darbai atliekami laiku ir funikulierius prižiūrimas pagal nustatytus terminus.

Aleksoto funikulierius yra kultūros paveldo objektas, todėl jo techninė priežiūra ir remonto darbai turi būti vykdomi atsakingai, užtikrinant istorinio autentiškumo išsaugojimą.“

Tarpukariu įrengtas Kauno pasididžiavimas virto tikra gėda – tenka raudonuoti ir prieš turistus