Vokiečiai vis griežčiau siekia, kad draudimas būtų atšauktas, tačiau švedų įmonės „Volvo“ ir „Polestar“ tikina, kad EK neturėtų atsitraukti.
Pasak pasaulyje gerai žinomų Švedijos automobilių gamintojų, atsitraukimo siekis – desperatiškas bandymas užkamšyti skyles Vokietijos automobilių industrijoje. Jie teigia, kad tai ne tik uždelstų perėjimą prie elektrinių automobilių, bet ir negrįžtamai suteiktų pranašumą Kinijai.
„Atsitraukimas nuo 2035 metų yra tiesiog labai bloga mintis. Neturiu kitų žodžių tai apibūdinti. Jeigu Europa šioje transformacijoje nesiims lyderio vaidmens, būkite ramūs – kitos šalys tai padarys už mus“, – tikino Vokietijoje gimęs vienintelio Europoje tik elektrinius automobilius gaminančio „Polestar“ generalinis direktorius Michaelis Lohschelleris.
Vokietija siuntė signalą
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragino EK vadovę Ursulą von der Leyen sušvelninti datą.
Jis prašė leisti ir po 2035-ųjų gaminti naujus hibridinius variklius bei didelio efektyvumo vidaus degimo variklius.
„Šiuo laišku siunčiame teisingą signalą Komisijai“, – sakė F. Merzas ir pridūrė, kad Vokietijos valdžia nori apsaugoti klimatą „technologiškai neutraliu būdu“.
M. Lohschelleris teigia negalintis patikėti tuo, kas vyksta. Jo bandymai dalyvauti prieš metus prasidėjusiame ES „strateginiame dialoge“ dėl automobilių pramonės ateities buvo atmesti: „Rašiau dukart. Net nesu tikras, ar gavome atsakymą į antrąjį laišką.“
Rodo į Kiniją
Atvirai kalba ir 74-erių „Volvo“ vykdantysis direktorius Hakanas Samuelssonas: „Nematau jokios logikos, kodėl reikėtų sulėtinti.“
Jis dabartinį milijardinės automobilių industrijos pasipriešinimą lygina su reakcija į katalizatorius ir saugos diržus.
„Jei jie nebūtų privalomi, tikriausiai 30 proc. mūsų automobilių būtų be saugos diržų, o atsižvelgiant į papildomas išlaidas, tikriausiai neturėtume ir automobilių su katalizatoriais“, – kalbėjo H. Samuelssonas.
Pasak jo, „Volkswagen“ ir BMW gali daryti, ką nori, bet jeigu jie nuspaus elektromobilizacijos stabdį, tik dar labiau padidins atsilikimą nuo Kinijos.
„Kinai įkurs gamyklas Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje... Mažų darbo sąnaudų rinkose. Nemanau, kad juos įmanoma išlaikyti už ES ribų vien tarifais. Tiesiog reikia su jais susitikti akis į akį ir konkuruoti“, – sakė „Volvo“ vadovas.
H. Samuelssonas teigė, kad U. von der Leyen neturi priimti sprendimo dabar ir turėtų jį atidėti iki artėjančios galutinės datos: „Turime laiko. Turime 10 metų.“
Kelia rimtus klausimus
Michaelas Blossas, žaliųjų pranešėjas Europos Parlamente, sako, kad F. Merzo reikalavimai „visiškai sugriaus“ sunkiai iškovotus ES teisės aktus ir „faktiškai suteiks laisvę vidaus degimo varikliams“.
Žalieji ir švedai tvirtai įsitikinę, kad hibridinių automobilių gamybos pratęsimas pasiųs vartotojams žinią, kad jiems nereikia pirkti elektrinių automobilių, ir taip tik pateisins automobilių pramonės argumentus.
M. Lohschelleris taip pat kalba griežtai: „Kinai nesustos. Jie perims valdžią.“ Jo teigimu, jei Briuselis sustabdys šį tikslą ir pasakys: „Liaukitės, duosime jums dar penkerius metus“, iš tikrųjų bus statomos į pavojų šimtai ir tūkstančiai darbo vietų.
Kelia klausimą dėl vokiečių požiūrio į naujoves
Pasak „Polestar“ vadovo, pati mintis apie 2035 metų datos išbraukimą – absurdiška.
M. Lohschelleris dalyvavo pradinėse derybose, kurios lėmė 2022 m. ES sprendimą iki 2035 m. palaipsniui nutraukti visų naujų vidaus degimo variklių pardavimą. Tuometinis ES viceprezidentas Fransas Timmermansas tai pavadino svarbiu žingsniu siekiant anglies dioksido neutralumo iki 2050 m.
„Kai buvau „Opel“ generalinis direktorius, dalyvavau visuose šiuose susitikimuose ir du kartus per metus vykdavau į Briuselį. Mes valandų valandas apie tai diskutavome“, – sakė „Polestar“ vadovas.
Turėdamas dešimtmečių patirtį kaip buvęs „Volkswagen“ finansų direktorius ir buvęs „Opel“ bei Vietnamo automobilių kompanijos „VinFast“ generalinis direktorius, M. Lohschelleris tikina, kad Vokietija, išgyvenanti ekonominius iššūkius, turi išmokti greitai prisitaikyti.
„Tai mąstysena, požiūris. Praėjusią savaitę buvau Kinijoje ir Pietų Korėjoje, o grįžęs į Vokietiją – savo gimtąją šalį – aiškiai mačiau, kad visi nori ginti praeitį. Jie nenori nieko keisti, tik ginti tai, ką turi. Kinijoje ir JAV visi tarsi klausia: „Kokia kita idėja? Koks kitas projektas? Kokia kita įmonė, kurią išbandysime?“ Tai didelis skirtumas. Tai visiškai kitoks mąstymas“, – kalbėjo M. Lohschelleris.
Turi sąsajų su Kinija
1996 metais veiklą kaip lenktyninių automobilių kompanija pradėjusi „Polestar“ 2015-aisiais buvo nupirkta „Volvo“ koncerno, o 2017 metais atsiskyrė ir tapo atskira tik elektromobilių gamybos įmone. Dabar jos didžiąją dalį valdo Kinijos „Volvo“ akcininkė „Geely“.
Paklaustas, ar Kinijos nuosavybė gali kelti Briuseliui nerimą dėl „Volvo“ požiūrio, H. Samuelssonas atsakė, kad „Volvo“ vis dar yra Švedijos kompanija.
„Mes 11 metų dirbome su „Ford“, o dabar 14 ar 15 metų – su „Geely“. Esame įtraukti į Švedijos vertybinių popierių biržos sąrašus, ir visos taisyklės, kurių laikomės, yra europietiškos. Esame švedai. Nesame labiau kinai, nei buvome amerikiečiai. Esame tokie pat švedai kaip „Abba“ ir „Ikea“, – pabrėžė jis.
Kas stabdo pirkti elektromobilį
„Polestar“ turi automobilį, kuris vienu įkrovimu nuvažiavo 900 km.
H. Samuelssonas teigė, kad „Volvo“, turinti penkis visiškai elektrinius automobilius ir netrukus pristatysianti EX60 – elektrinę savo bestselerio „XC60“ versiją, jau siūlo 490–500 kilometrų nuvažiuojamą atstumą.
Pasak jo, šie skaičiai jau atitinka vieną iš trijų didžiausių vartotojų rūpesčių perkant elektromobilius. Antrasis – įkrovimo laikas. Jis turi būti sutrumpintas iki 15–20 minučių – tiek, kiek reikia išgerti kavos, nueiti į tualetą ir pramankštinti kojas.
„Trečias dalykas, kuris stabdo vartotojus, yra kaina, – tęsė jis. – Jei mes, automobilių pramonė, įvykdysime šiuos tris kriterijus, manau, kad elektra varomų transporto priemonių populiarumas paspartės. Todėl tikrai nematau priežasties šiandien pradėti abejoti, ar 2035-ieji yra per greiti. Turime laiko. Turime tai paspartinti, o ne sulėtinti.“
H. Samuelssonas taip pat svarstė, ar verta nuolat kalbėti apie nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį, jei to neparemia reali pažanga.
„Klausantis šių COP diskusijų Brazilijoje, pradedi galvoti, ar visos šios kalbos iš tiesų padės pagerinti klimatą. Vis labiau linkstu prie nuomonės, kad darbui atlikti reikia techninių pokyčių ir inovacijų. Kalbos nepadės. Elektrifikacija atliks darbą. Tai naudinga klimatui, tikrai svarbu, ir tai taip pat naudinga klientams. Tai viena iš nedaugelio aplinkai nekenksmingų inovacijų, kurią pamėgs ir klientai“, – sakė H. Samuelssonas.
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją.