Kiekvienas Gedimino kalno keltuvo remontas atsieina keliolika tūkstančių eurų, o netrukus jis vėl sustos. Muziejininkai lėšų naujai įrangai neturi, o valstybės simbolio pasiekiamumas smarkiai mažėja.

Dėl nuošliaužų slenka ne tik Gedimino kalnas. Byra ir į jį keliantis keltuvas.

Netrukus jis vėl sustos 2–3 savaitėms. Detalės jau užsakytos, suplanuoti remonto darbai kainuos 21 tūkst. 659 eurus, bet nežinia kiek dar gali išlįsti iki šiol nepastebėtų gedimų.

Mat per pastaruosius dvejus metus keltuvas buvo sugedęs apie 70 kartų. Gedimų ne tik daugėja – jie darosi vis rimtesni. 2025-aisiais keltuvo priežiūrai ir remontui išleista 18 tūkst. 545 eurai. Šiais metais keltuvo remontui ir eksploatacijai jau planuojama pakloti mažiausiai 40 tūkst. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:10031389]]

Jau sunku rasti detalių

Pastarąjį kartą keltuvas ilgesniam laikui buvo sustojęs praėjusių metų rugpjūčio 24-ąją. Jis neveikė iki spalio 7 dienos. Sugedo durų elektromagnetai su varikliais, juos suremontuoti kainavo 10 tūkst. 36 eurus.

[[ge:lrytas:lrytas:41220329]][[ge:lrytas:lrytas:41199721]][[ge:lrytas:lrytas:41202618]][[ge:lrytas:lrytas:41190544]]

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) atstovai gali išvardyti daugybę atvejų, kai keltuvo remontui prireikė keliasdešimt tūkstančių eurų.

Pasak LNM atstovės Živilės Stadalytės, pagrindinė problema – šis keltuvas yra vienetinis gaminys, todėl gamintojas neturi atsarginių detalių ir jų negamina. Užsakyti detales keltuvui taisyti darosi sunku – tenka ilgai laukti, kainuoja brangiai.

Kai tik keltuvas sugenda, tenka kreiptis į Šveicarijos ir Austrijos įmones, kurios detalių ieško du ir daugiau mėnesių. Vis dažnesni atvejai, kai apskritai neaišku, ar detalių pavyks surasti.

Prašo septynerius metus

Vienintelė išeitis – keisti keltuvą, kartu ant Gedimino kalno įrengiant ir tualetus. Juokas pro ašaras: iki šiol gausiai turistų lankomoje vietoje tualetų nėra.

Šių darbų sąmata siekia 8 mln. eurų. LNM direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas tvirtino, kad lėšų naujam keltuvui arba funikulieriui poreikį įstaiga Finansų ir Kultūros ministerijoms įvardija jau nuo 2019-ųjų.

Tačiau net ir skyrus šias lėšas naujo keltuvo statyba užtruktų trejus ar net ketverius metus, todėl projektavimą būtina pradėti kuo skubiau.

Aplenkia turistų grupės

Kai keltuvas sugenda, į Gedimino kalną galima patekti tiktai pėsčiomis – stačiu akmenimis grįstu taku ir mediniais laiptais nuo Vilnios pusės.

Tai reiškia, kad daliai visuomenės – neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, šeimoms su mažais vaikais – prieiga prie valstybės simbolio tampa apsunkinta.

Vien 2024 metais keltuvu į Gedimino kalną kilo 177 tūkst. lankytojų, iš jų dalis – nemokamai, pasinaudoję jiems priklausančiomis lengvatomis. Daugiausia tai vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, taip pat neįgalūs asmenys.

Daugiau nei du dešimtmečius LNM rūpinosi keltuvo technine būkle – buvo reguliariai atliekama techninė priežiūra ir remonto darbai siekiant užtikrinti, kad lankytojai galėtų saugiai ir patogiai pakilti į kalną.

Bet šiandien keltuvas yra visiškai nusidėvėjęs. 2017 metais jis neveikė daugiau kaip 40 proc. darbo dienų, 2018 metais – kone trečdalį metų.

[[ge:lrytas:lrytas:41239689]]

O vėlesniais metais prastovų skaičius toliau augo.

Neplanuotiems keltuvo remontams LNM per pastarąjį dešimtmetį išleido neplanuotai daug lėšų: 2018 metais remonto išlaidos buvo šešis kartus didesnės nei įprasta priežiūra, o 2019-aisiais šis skirtumas siekė jau trylika kartų.

Keltuvo veikimas jau daugelį metų neprognozuojamas, o dėl nuolatinių gedimų turistinės grupės dažnai atsisako lipti stačiu taku ir valstybės simbolį savo maršrutuose praleidžia.

Nesant garantijos, kad keltuvas veiks, jau ketverius metus aukšto lygio delegacijos į Gedimino kalną nebevedamos.

Ant Gedimino kalno vyksta vis daugiau kultūros renginių, todėl kyla problemų ir dėl jų prieinamumo. Pavyzdžiui, praėjusių metų rudenį per Šventaragio festivalį keltuvas neveikė ir lankytojai į koncertus kilo pėsčiomis.

Gali būti, kad keltuvas neveiks ir 2027-aisiais, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.

Teko uždaryti ir dėl nuošliaužų grėsmės

Gedimino kalno funikulierius – trumpas geležinkelis su lynine traukle, įrengtas stačiame kalno šlaite keleiviams į viršų kelti.

Tai yra vienas iš Lietuvoje veikiančių trijų funikulierių. Kiti du – Žaliakalnio ir Aleksoto – yra Kaune. Jie vienkeliai su 2 vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje.

Gedimino kalno keltuvas juda 71 metro ilgio trasa. Į kalną pakylama per 35 sekundes. Pridėjus keleivių įlipimo ir išlipimo laiką kelionė trunka apie 1 minutę.

Vienu metu į kalną gali kilti 16 žmonių.

Funikulierių 2002-aisiais pagamino Austrijos įmonė „ABS Transportbahnen“, jis pradėjo veikti po metų, pagyvindamas turistų srautus.

Beje, Gedimino kalno keltuvas buvo stabdomas ne tik dėl gedimų. Dėl nuošliaužų grėsmės jis buvo uždarytas nuo 2016-ųjų gruodžio iki 2017 metų rudens.

[[ge:lrytas:lrytas:41240007]]

Bėdos – ir dėl Šv.Jonų bažnyčios lifto

Problemų buvo ir dėl Šv.Jonų bažnyčios varpinės lifto. Jį įrengus 2011-aisiais, naujutėlaitis į 68 metrų aukščio varpinę lankytojus gabenęs keltuvas veikė vos mėnesį. Paskui kelis mėnesius teko laukti, kada iš Ispanijos bus atgabenta nauja lifto detalė.

Paskui išaiškėjo dar viena lifto bėda: kai tik ateidavo vakaras, kabina pakildavo į viršų, durys atsidarydavo, ir liftas toliau nevažiuodavo.

Pasirodo, saulė apšviesdavo lifto jutiklį ir jis neleisdavo uždaryti lifto durų.

O 2013 metais liftą prižiūrintys specialistai buvo aptikę, kad jo lynai aprūdiję, supleišėję. Iškilus saugumo grėsmei liftas ir vėl buvo sustabdytas.

Beje, šis liftas žiemai sustabdomas, nes įrengtas lauke. Jis gali veikti tik tada, kai oro temperatūra yra 5–35 laipsniai šilumos.

Lūžtanti seniena jau tapo auksinė: šiemet remontui vėl paklos dešimtis tūkstančių