Tačiau ekspertai nesutaria, ar tai – racionalus sprendimas, ar tik dar vienas bandymas senstančia technika pridengti karo ir sankcijų sukeltą aviacijos krizę.
Sibiro aviacijos mokslinių tyrimų institutas (SibNIA) pasiūlė maždaug 700 lėktuvų „An-2“, vadinamųjų „kukurūzninkų“, pripažinti tinkamais skraidyti. Manoma, kad taip artimiausiais metais pavyks išspręsti mažosios aviacijos problemas ir apskritai aviacijos technikos trūkumo Rusijoje klausimą. „An-2“, dar vadinamas „Anuška“ ar „Kukurūznik“ – sovietinis lengvasis daugiafunkcinis lėktuvas, suprojektuotas 1947 m. Jis gali gabenti iki 12 keleivių arba 1300 kg krovinio.
Lėktuvas įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą kaip vienintelis pasaulyje lėktuvas, gaminamas daugiau nei 60 metų. „Kukurūzniku“ pramintas dėl jo masinio naudojimo sovietiniame žemės ūkyje, ypač Nikitos Chruščiovo laikais, kai buvo aktyviai sėjami kukurūzų laukai. Karo ir sankcijų sąlygomis Rusijos aviacija patiria sisteminę krizę: 2025 m. vidaus skrydžių kainos išaugo vidutiniškai 10,5 proc., lėktuvų parkas sumažėjo 23 orlaiviais, o oro linijų veiklos pelnas vien per praėjusių metų 9 mėnesius sumažėjo 30,4 proc.
Po Ukrainos atakų – Kremlius niršta: prakalbo apie sisteminį atsaką
Brangstantis aviacinis kuras sudaro beveik trečdalį visų išlaidų. Esant tokioms sąlygoms, aviakompanijos pereina prie pelningesnių tarptautinių skrydžių, uždarydamos daugelį vidaus maršrutų.
Vežėjams stinga lėktuvų, kad užtikrintų oro susisiekimą tarp Rusijos gyvenviečių, todėl ir buvo prisiminti „kukurūznikai“.
Susiję straipsniai
„An-2“ gyvavimo ciklas baigsis maždaug 2100 m., o variklių techniniai resursai – 2063 m., teigia SibNIA ir siūlo rekonstruoti kol kas nenaudojamus „kukurūznikus“. Per pastaruosius dvejus metus atstatyta 16 nurašytų ir utilizuotinų orlaivių, rašo „svoboda.org“.
Ekspertų duomenimis, iš dar sovietmečiu pagamintų 17 500 „kukurūznikų“ daugiau nei 14 700 jau sunaikinta arba nurašyta. Rusijos aviacijos tarnybos civiliniame registre šiuo metu įregistruoti 853 lėktuvai, iš kurių maždaug 700 vis dar tinkami skraidyti ir reguliariai tikrinami.
Remiantis įvairiais vertinimais, dar šimtai lėktuvų šiuo metu yra neveikiantys ir saugomi tiek privačiai, tiek valstybės.
Vieno lėktuvo atstatymo kaina vertinama 25 mln. rublių (320,5 tūkst. eurų), o viso kol kas nenaudojamo parko – nuo 14,5 iki 21 mlrd. rublių (185,8–269,2 mln. eurų).
Pačios lėktuvų kainos svyruoja nuo 3,5–5 mln. rublių (44,8–64,1 tūkst. eurų), tačiau po 2022 m. atsarginės dalys tiekiamos pasitelkus lygiagretųjį importą, todėl visos detalės pabrango kelis kartus.
Rusijos aviacijos agentūra kol kas nevertina šios iniciatyvos. Dar prieš kelis metus buvo planuojama „An-2“ pakeisti naujais lėktuvais „Baikal“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai reikalavo paspartinti procesą, tačiau projektas žlugo.
Iki 2014 m. Rusija aktyviai pirkdavo užsienio lėktuvus, įskaitant ir skirtus mažajai aviacijai, taip pat subsidijuodavo jau turimų importuotų orlaivių remontą.
Tačiau po Krymo aneksijos paskelbtų pirmųjų sankcijų ir rublio vertės kritimo įvežtas užsieninis oro transportas per 3–4 mėnesius tiesiog išnyko: nebeliko iš ko mokėti už lizingą, nebuvo kur gauti atsarginių dalių, biudžete liko mažiau pinigų.
Kaip pasakojo ilgametis pilotas, paprašęs nenurodyti jo pavardės, gubernatoriai puolė skųstis V. Putinui, kad oro transportą staiga ištiko katastrofa.
Vienintelis lėktuvas, kuris staiga pasirodė esąs realiai parengtas viskam, dar egzistavo bei rodė savo pasiekimus, buvo „SibNIA“. Tai iš esmės pertvarkytas pats „kukurūznikas“ „An-2“. Jame viskas pakeista: sparnai, prietaisų skydelis, variklis, salonas. Remiantis šiuo „An-2“, jo idėjomis ir motyvais buvo sukurtas dar vienas modelis. Jis vadinosi TVS-2DTS arba „Baikal“.
Pasak piloto, prieškariniai ir pokariniai „An-2“ skraido iki šiol, nes jų konstrukcijos atsparumas – labai didelis.
„Jie reguliariai tikrinami ir remontuojami, kas penkerius metus gamykloje visiškai išardomi, išsamiai apžiūrimi, prireikus naujomis keičiamos detalės. Tai reiškia, kad lėktuvas surenkamas iš naujo ir iš tikrųjų grįžta kaip naujas. Todėl jis gali skristi be galo ilgai. Ypač jei kažkada buvo pakeisti tie mazgai ir agregatai, kurių dabar neįmanoma suremontuoti“, – pasakojo pilotas.
„Baikal“ ore gali išsilaikyti 15 valandų, tai reiškia, kad gali skristi po visus Sibiro kaimus be papildomo degalų papildymo.
Tačiau šis sumanymas nepavyko: labai greitai paaiškėjo, kad žadėto vietinio variklio nėra, taip pat ir avionikos. Vis dėlto, radus sprendimų, „Baikal“ išriedėjo į pakilimo taką. Tiesa, variklis toks, kad, kaip sako specialistai, jį teks remontuoti kas mėnesį.
Be to, lėktuvas negalės leistis ant pievų, nors tą galėjo daryti senasis sovietinis „An-2“.
2019 m. užsakydama lėktuvą Pramonės ir prekybos ministerija nurodė, kad jo kaina neturi viršyti 120 mln. rublių (1,5 mln. eurų). Šiandien skaičiuojama, kad kaina viršyta keturis kartus.
Aviacijos inžinierius ir pilotas Igoris Volkovas atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai buvo sukonstruotas „An-2“, niekas neskaičiavo degalų. 1000 arklio galių mažas lėktuvėlis per valandą suvartoja apie 120–180 litrų. O šiuolaikiniame pasaulyje „An-2“ su labai nešvariu benzininiu varikliu – visiškai nekonkurencingas.
„Bandyti jį atgaivinti – tai kaip gaivinti lavonus, – sakė jis. – Visi šie lėktuvai daugiausia surinkti iš aliuminio lydinių ir padengti specialiu gana geru antikoroziniu mišiniu. Bet net po gera danga gali atsirasti korozija. Netikiu, kad šiuos senus lėktuvus išardys, pažiūrės, kur juose yra įtrūkimų. Daugiausia, ką galės padaryti – nuvalyti šepetėliu ir užtepti naują apsauginį sluoksnį.“
Vis dėlto kitas pašnekovas, didelę patirtį turintis pilotas, su tuo nesutinka. Jo nuomone, lėktuvai, kuriuos nori prikelti, nebuvo apleisti. Gamyklose juos galima vėl surinkti, pakeisti detales – tai galiausiai bus it naujas lėktuvas.
„Rusijoje yra trys lėktuvų remonto gamyklos, jos visos žinomos ir kontroliuojamos valstybės. Ten viskas gerai, joms pasitikima. Niekas dėl vieno lėktuvo nerizikuos savo reputacija ir licencija“, – sakė pašnekovas.
Tarp priežasčių, lemiančių mažosios aviacijos nuosmukį Rusijoje, ekspertai nurodo ne tik tinkamų lėktuvų trūkumą – didžiosioms aviakompanijoms skrydžiai tarp kaimyninių sričių ir rajonų centrų nėra pelningi, o mažoji aviacija negali išsilaikyti be valstybės subsidijų ir dotacijų, kurios pastaraisiais metais tik mažėja.
Ekspertai taip pat kalba apie kvalifikuotų pilotų, įskaitant tuos, kurie pasirengę dirbti mažojoje aviacijoje, trūkumą. Atskiros problemos – aerodromų stygius ir prasta jų kokybė daugelyje Rusijos regionų.
Rublio kursas – pagal „valiuta24.lt“.