Nekaltas elektromobilių savininkų įprotis gali kainuoti namus: „Iki gaisro trūko labai nedaug“ (1)

Tai, kad elektromobilio įkrovimas iš įprasto buitinio lizdo nėra vien teorinė rizika, patyrė ir Lietuvos vairuotojai. Elektromobilio savininkas Lukas S. pasakoja, kad pavojų pastebėjo tik tada, kai namuose pasklido svilėsių kvapas.

„Elektromobiliui išleidau didžiąją dalį santaupų, todėl apie įkrovimo stotelės įrengimą iš pradžių net negalvojau. Beveik metus automobilį kasdien įkraudavau iš įprasto lizdo garaže.

Tai, kad kažkas negerai, supratau tik tada, kai žmona pasakė prie elektros skydinės pajutusi svilėsių kvapą. Iš pradžių to nesusiejau su elektromobilio įkrovimu, kol vieną dieną pats nepamačiau iš skydinės kylančių baltų dūmų“, – pasakoja Lukas S.

Iškviesti elektrikai nustatė, kad problema kilo ne pačiame automobilyje ir ne jo įkroviklyje. Rastas sudegęs elektromobiliui įkrauti naudoto elektros lizdo automatinis jungiklis ir apsilydžiusi kabelių izoliacija. Pirminė priežastis – nepriveržti kabelių kontaktai, kurie dėl ilgalaikės apkrovos ėmė kaisti.

Kitas elektromobilio savininkas Karolis (pavardė redakcijai žinoma) savo transporto priemonę irgi įkraudavo naudodamasis kištukiniu lizdu, dar vadinamu rozete.

„Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip laikinas ir gana nekaltas sprendimas – įkrovimas vyko lėtai, galia neatrodė didelė, todėl net nebuvau pagalvojęs, kad gali kilti rimtesnė problema.

Viskas paaiškėjo ne iš karto. Iš pradžių pastebėjau keistą kvapą, vėliau pamačiau, kad elektros skydinėje yra perkaitimo požymių. Atidarius skydinę tapo aišku, kad problema rimta – dalis gnybtų buvo išsilydę, laidai pajuodę, matėsi degimo žymės. Iki gaisro trūko labai nedaug.

Pirmas dalykas, kurį padariau – nutraukiau krovimą ir išjungiau elektrą. Elektrikas sutvarkė pažeistas jungtis, pakeitė apdegusias dalis, patikrino skydinę ir įvertino, ar nėra daugiau perkaitusių vietų“, – sako vyras.

Anot jo, kiek buvo galima suprasti iš meistrų paaiškinimo, problema greičiausiai kilo ne dėl paties elektromobilio, o dėl to, kad įprastas kištukinis lizdas ir sena arba netinkamai paruošta elektros instaliacija nėra skirti ilgai veikti su tokia pastovia apkrova.

„Nuostoliai šiuo atveju nebuvo milžiniški, bet galėjo būti daug blogiau. Reikėjo keisti dalį skydinės komponentų, tvarkyti laidus, kviesti elektriką. Tiesioginiai kaštai siekė kelis šimtus eurų, bet realiai svarbiausia tai, kad pavyko išvengti gaisro. Jei būčiau nepastebėjęs kvapo, pasekmės galėjo būti visai kitokios“, – pasakoja Karolis.

„Didžiausia rizika kyla tiems, kurie gyvena senesniuose būstuose, nes ilgainiui didėja susidėvėjimo tikimybė. Įkraunant elektromobilį, 10–16 amperų srovė per tuos pačius kontaktus gali tekėti 8–12 valandų be pertraukos. Tokiu atveju net nedidelis kontaktų kaitimas ilgainiui gali baigtis gaisru“, – sako elektromobilių įkrovimo sprendimų įmonės „Evioni“ vadovas Ignas Petrikonis.

Dauguma elektromobilių turi vadinamąjį buitinį įkroviklį, leidžiantį automobilį prijungti prie standartinio 220 V elektros lizdo. Toks įkrovimo būdas nereikalauja papildomų investicijų. Vis dėlto I. Petrikonis įspėja: šis laidas turėtų būti naudojamas tik kaip atsarginis variantas, o ne kasdieniam naudojimui.

„Pagrindinė problema slypi elektros tinkluose. Standartinis buitinis kištukinis lizdas teoriškai gali atlaikyti 16 amperų srovę, tačiau elektromobilis tokią apkrovą gali palaikyti daug valandų.

Kai įjungiate elektrinį virdulį ar plaukų džiovintuvą, jis maksimalia galia veikia trumpai. Elektromobilis, prijungtas prie to paties lizdo, maksimalią leistiną srovę gali siurbti net 10 valandų. Reikia prisiminti, kad elektromobilis – ne išmanusis telefonas“, – aiškina specialistas.

Vis dėlto tie, kurie įkrauna automobilį naudodami įprastą elektros lizdą, nėra iškart pasmerkti nelaimei. Tai daryti saugu, jei laikomasi kelių griežtų sąlygų ir į procesą žiūrima atsakingai.

Jeigu buitinis lizdas įrengtas tinkamai, jam atvestas tinkamas kabelis, sumontuotos reikalingos apsaugos, o instaliaciją patikrino kvalifikuotas elektrikas, riziką galima reikšmingai sumažinti ir be atskiros stotelės.

Tiesa, I. Petrikonis tikina: jei vis tiek reikia tikrinti elektros instaliaciją, racionalu kartu įsivertinti ir stotelės montavimo galimybę.

„Daugelyje stotelių yra temperatūros jutikliai. Užfiksavusi perkaitimą, stotelė gali automatiškai sumažinti įkrovimo galią arba visiškai nutraukti įkrovimo procesą. Joje taip pat dažnai būna integruota nuolatinės nuotėkio srovės apsauga, apsauga nuo viršsrovių ir įtampos svyravimų“, – sako I. Petrikonis.

Todėl svarbiausia nauda yra ne vien greitesnis ar patogesnis įkrovimas, o tai, kad elektromobiliui sukuriama atskira ilgalaikei apkrovai pritaikyta elektros grandinė.

Elektromobilio įkrovimas naudojant buitinį elektros lizdą neturėtų tapti kasdieniu įpročiu, kol jo grandinės, kontaktų ir apsaugų neįvertino kvalifikuotas elektrikas.

Priešingu atveju taupymas gali virsti rizika, kurios kaina gerokai didesnė nei profesionalios patikros ar tinkamai įrengtos įkrovimo infrastruktūros.