Artėjant šaltajam sezonui Lietuvoje šiuos principus verta prisiminti iš anksto, nes žiemą elektromobilio nuvažiuojamas atstumas tampa gerokai jautresnis vairavimo įpročiams ir kelio sąlygoms.
Energijos sąnaudas didina ne tik žema temperatūra, bet ir šlapdriba, sniegas, vanduo ant kelio bei priešinis vėjas, o per trumpas kasdienes keliones nemažai energijos kaskart sunaudojama salonui ir baterijai šildyti.
Šiltu oru elektromobiliai mieste paprastai sunaudoja mažiau energijos nei greitkelyje. Važiuojant lėtai oro pasipriešinimas nedidelis, o stabdant dalis energijos grąžinama į bateriją. Žiemą trumpų miesto kelionių pranašumas gali sumažėti, nes automobilis nespėja sušilti, o didelė dalis energijos sunaudojama salonui ir baterijai šildyti.
Latvijoje nuo policijos bėgęs trylikametis pasiekė 235 km/val. greitį: paviešino vaizdo įrašą
Greitkelyje didžiausią įtaką turi greitis. Jam augant sparčiai didėja oro pasipriešinimas, todėl nuvažiuojamas atstumas gali sutrumpėti gerokai labiau, nei tikisi vairuotojas.
Lietuvoje nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Elektromobilio sąnaudoms toks greitis gerokai palankesnis nei vasarą automagistralėse leidžiami 130 km/val. Tačiau sningant, pustant ar važiuojant pažliugusiu keliu ir 110 km/val. gali būti per daug – saugus greitis visada svarbesnis už norą pasiekti kuo mažesnes sąnaudas.
Susiję straipsniai
Geros būklės sausame kelyje palaikyti tolygų greitį gali padėti pastovaus greičio palaikymo sistema. Slidžiame, apsnigtame ar vietomis apledėjusiame kelyje ją geriau naudoti atsargiai arba visai išjungti, kad vairuotojas galėtų greičiau reaguoti į besikeičiančias sąlygas.
Taupymo režimas naudingas ne todėl, kad iš esmės pakeičia automobilio galimybes, o todėl, kad sušvelnina akceleratoriaus reakciją ir padeda išvengti energijai imlių pagreitėjimų.
Svarbiausia – numatyti eismą
Efektyviausiai važiuoja ne tas, kuris stengiasi kuo stipriau stabdyti elektriniu varikliu, o tas, kuriam apskritai tenka mažiau lėtinti. Elektromobiliuose veikia regeneracinis stabdymas: automobiliui lėtėjant elektros variklis tampa generatoriumi ir dalį judėjimo energijos grąžina į bateriją. Vis dėlto atgaunama tik dalis prieš tai įsibėgėjant sunaudotos energijos.
Todėl geriausia iš anksto pastebėti raudoną šviesoforo signalą, lėtėjantį eismą ar gyvenvietės pradžią ir laiku atleisti akceleratorių. Mieste patogu rinktis stipresnį energijos atgavimo arba važiavimo vienu pedalu režimą. Atvirame kelyje, kuriame nereikia dažnai lėtėti, ekonomiškiau gali būti leisti automobiliui laisviau riedėti. Tinkamiausias nustatymas priklauso nuo konkretaus modelio.
Žiemą reikia prisiminti dar vieną ypatybę: šalta arba beveik visiškai įkrauta baterija gali priimti mažiau energijos, todėl regeneracinis stabdymas kurį laiką būna silpnesnis. Atleidus akceleratorių automobilis tuomet gali lėtėti ne taip smarkiai, kaip vairuotojas įpratęs. Dėl to pirmuosius kilometrus po šaltos nakties verta laikytis didesnio atstumo ir nepasikliauti vien važiavimo vienu pedalu režimu.
Staigiai stabdant automobilis dažniau įjungia įprastus trinties stabdžius, kurie energijos į bateriją negrąžina – ji virsta šiluma. Vis dėlto saugumas visada svarbesnis už bandymą sutaupyti kelias papildomas vatvalandes.
Šildyti žmogų, o ne visą saloną
Šaltu oru nemaža baterijos energijos dalis sunaudojama salonui ir pačiai baterijai šildyti. Tačiau komforto visiškai atsisakyti nereikia. Šildomos sėdynės ir vairas energiją naudoja gerokai taupiau nei intensyvus viso salono šildymas, todėl galima pasirinkti kiek žemesnę oro temperatūrą, bet vis tiek jaustis patogiai.
JAV Energetikos departamento apžvalgoje nurodoma, kad viena šildoma sėdynė gali naudoti apie 50 vatų, o viso salono šildymo sistemai tam tikromis sąlygomis gali prireikti kelių kilovatų galios. Taigi didžiausias taupymas pasiekiamas ne išjungus šildymą, o protingai derinant skirtingas jo priemones.
Lietuvoje ypač pravartu iš anksto pašildyti automobilį po nakties lauke. Geriausia tai daryti, kol jis prijungtas prie įkroviklio: energija salonui ir baterijai šildyti tuomet imama iš elektros tinklo, o kelionė pradedama su šilta baterija ir atitirpintais langais. Keliuose bandymuose išankstinis paruošimas per trumpas keliones šaltu oru padėjo sumažinti baterijos energijos sąnaudas iki penktadalio.
Jeigu automobilis neprijungtas prie tinklo, išankstinis šildymas energijos nesutaupys – ji bus paimta iš baterijos. Vis dėlto ši priemonė gali būti verta kelių prarastų kilometrų, nes leidžia pradėti kelionę su švariais langais, veikiančiais valytuvais ir komfortišku salonu.
Nereikėtų taupyti išjungiant langų rasojimą šalinančią sistemą. Lietuvišką žiemą, kai temperatūra dažnai svyruoja apie nulį, o į saloną su avalyne patenka sniego ir drėgmės, langai gali rasoti itin greitai. Geras matomumas yra svarbiau už kelis papildomai sunaudotus energijos procentus.
Padangos lemia ir sąnaudas, ir saugumą
Lietuvoje nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. negalima važinėti vasarinėmis padangomis. Žieminių padangų protektorius turi būti ne mažesnis kaip 3 milimetrai, tačiau tai tik mažiausia leistina riba – sudėtingomis sąlygomis pernelyg nudilusios padangos jau gali neužtikrinti pakankamo sukibimo.
Per mažas padangų slėgis didina riedėjimo pasipriešinimą ir energijos sąnaudas. Atšalus orui slėgis natūraliai sumažėja, todėl jį verta patikrinti ne tik keičiant padangas, bet ir po didesnių temperatūros svyravimų. Vadovautis reikia automobilio gamintojo nurodymais, o ne ant pačios padangos pažymėtu didžiausiu leistinu slėgiu.
Padangų nereikėtų pripūsti daugiau vien siekiant sumažinti sąnaudas. Per aukštas slėgis gali pabloginti sukibimą, važiavimo komfortą ir padangų dėvėjimąsi – žiemą tai ypač nepageidautina.
Šlapias sniegas ir vanduo ant kelio taip pat didina pasipriešinimą. Todėl tą patį maršrutą per sausą šaltį ir per šlapdribą automobilis gali įveikti sunaudodamas nevienodą kiekį energijos, net jei oro temperatūra beveik nesiskiria.
Nepamiršti sniego ir ledo
Prieš išvažiuojant nuo automobilio reikia nuvalyti ne tik langus, bet ir stogą, žibintus, kameras bei jutiklius. Ant stogo paliktas sniegas blogina aerodinamiką, didina svorį, o stabdant gali nuslysti ant priekinio stiklo. Ledo ir sniego sluoksnis ratų arkose taip pat gali trukdyti ratams bei didinti automobilio masę.
Greitkelyje energijos sąnaudas pastebimai didina ir ant stogo pritvirtinta bagažinė. Jeigu ji nenaudojama, verta nuimti. Važiuojant didesniu greičiu aerodinaminis pasipriešinimas paprastai turi daugiau reikšmės nei keli nereikalingi daiktai bagažinėje.
Žiemą reikia didesnės energijos atsargos
Prieš ilgesnę kelionę verta suplanuoti ne tik įkrovimo stoteles, bet ir atsargą, kuri liks jas pasiekus. Žiemą orientuotis vien pagal idealiomis sąlygomis apskaičiuotą nuvažiuojamą atstumą rizikinga. Priešinis vėjas, sniegas, šlapias kelias ir krintanti temperatūra sąnaudas gali padidinti jau kelionės metu.
Patikimesnis rodiklis yra faktinės sąnaudos kilovatvalandėmis šimtui kilometrų ir automobilio navigacijos prognozė, apskaičiuota pagal pasirinktą maršrutą. Jeigu matyti, kad energijos atsarga tirpsta greičiau, pirmiausia verta šiek tiek sumažinti greitį, o ne visiškai išjungti salono šildymą.
Šalta baterija greitojoje stotelėje gali būti įkraunama gerokai lėčiau. Jeigu automobilis turi automatinio baterijos paruošimo funkciją, stotelę geriausia pasirinkti jo navigacijos sistemoje – tuomet baterija pakeliui pradedama šildyti. Kai tokios funkcijos nėra, paprastai palankiau įkrauti automobilį po ilgesnės kelionės, kol baterija dar šilta, o ne iškart pajudėjus po nakties lauke.
Kasdienio įkrovimo ribą reikėtų nustatyti pagal konkretaus automobilio gamintojo rekomendacijas, nes skirtingos baterijos prižiūrimos nevienodai. Prieš ilgą kelionę bateriją galima įkrauti daugiau, tačiau žiemą svarbu neplanuoti atvykti į stotelę su vos keliais likusiais procentais.
Galiausiai efektyviausias vairuotojas nėra tas, kuris išjungia visus patogumus. Daugiausia sutaupo tas, kuris neskuba be reikalo, stebi eismą, iš anksto pašildo prijungtą automobilį, palaiko tinkamą padangų slėgį ir pasilieka protingą energijos atsargą. Lietuvos žiemą tokie įpročiai padeda ne tik nuvažiuoti toliau, bet ir keliauti saugiau bei komfortiškiau.