Pereiti į turinį

Keliuose siūlo įrengti daugiau radarų: pasakė, ką jie matuotų ir kokias baudas skirtų

Jadvyga Bieliavska
Sekite Lrytas Google
Seimas svarstys įstatymo pataisas, siūlančias numatyti galimybę keliuose įrengti stacionarias ir mobilias triukšmo matavimo priemones bei nustatyti baudas už tokius pažeidimus.
Eismas.
Daugiau nuotraukų (2)
Šią Seimo nario Artūro Zuoko iniciatyvą antradienį po pateikimo palaikė 85 parlamentarai, 3 susilaikė. Projektas keliaus į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, jį vertins Vyriausybė, o plenarinėje salėje vėl turėtų atsirasti kitų metų kovo 10 d. prasidėsiančioje pavasario sesijoje.
Jei Seimas pritartų, keliuose būtų galima nustatyti ne tik greičio viršijimą, bet taip pat automatizuotai fiksuoti ir triukšmo pažeidimus.
Stacionarioji triukšmo matavimo priemonė, kaip numato projektas, „kelyje ar gatvėje nejudamai įrengta eismo priežiūros priemonė su programine įranga transporto priemonių keliamam triukšmui nustatyti ir fiksuoti.“
Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti, kad stacionariosios ir mobiliosios triukšmo matavimo priemonės gali būti naudojamos ne tik eismo priežiūrai, bet ir kitais viešojo saugumo, civilinės saugos bei krizių valdymo tikslais.
„Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad bepiločius orlaivius ne visuomet įmanoma patikimai aptikti vien radarais ar optinėmis priemonėmis. Dėl to vis dažniau pasitelkiamos akustinės aptikimo sistemos, leidžiančios pagal skleidžiamą garsą nustatyti tokių objektų buvimą, judėjimo kryptį“, – sako A. Zuokas.
Jis pastebi, kad dabartinis reguliavimas nesukuria aiškaus mechanizmo, kuris leistų objektyviai identifikuoti konkrečią transporto priemonę kaip triukšmo šaltinį ir patikimai užfiksuoti momentinį pažeidimą realiuoju laiku.
„Kadangi triukšmas dažnai pasireiškia trumpalaikiais epizodais, jis ne visada gali būti užfiksuojamas taikant įprastas kontrolės priemones, kurios daugiausia apsiriboja transporto priemonių patikrinimais, triukšmo vertinimu techninių apžiūrų metu ir bendrais aplinkos triukšmo matavimais. Tokios priemonės nėra pritaikytos momentiniams atvejams fiksuoti ir neleidžia patikimai susieti triukšmo su konkrečia transporto priemone realiuoju laiku“, – sako projekto autorius A. Zuokas.
Jis pastebi, kad gyventojų skundai dėl triukšmingų transporto priemonių paprastai perduodami policijai, tačiau vien jų pateikti duomenys ar vaizdo įrašai dažniausiai nėra pakankami pažeidimui nustatyti.
„Be to, taikant esamą praktiką dažniausiai vertinamas bendras aplinkos triukšmo lygis, o ne konkrečios transporto priemonės skleidžiamas momentinis garsas, todėl epizodiniai pažeidimai neretai lieka neužfiksuoti“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame nurodoma, kad pavyzdžiui, Prancūzijoje diegiami triukšmo radarai, leidžiantys automatiškai nustatyti konkrečios transporto priemonės skleidžiamą garsą ir jį susieti su pažeidėju. Tokios sistemos yra testuojamos ir taikomos Jungtinėje Karalystėje bei kitose valstybėse.
Ši praktika, anot A. Zuoko, rodo bendrą kryptį – pereiti prie technologijomis grindžiamos, objektyviais duomenimis paremtos triukšmo kontrolės.
Galiojančiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra aiškiai įtvirtintas triukšmo matavimo priemonių naudojimas, jų paskirtis ir taikymo sąlygos.
Vairuotojams grėstų ir teisės vairuoti atėmimas iki 6 mėnesių
Jei transporto priemonės skleidžiamas triukšmas viršija susisiekimo ministro nustatytus ribinius dydžius, A. Zuokas siūlo tokių automobilių vairuotojams nustatyti nuo 300 iki 600 eurų siekiančias baudas.
Kaip numato jo pateiktos Seimui Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą vairuotojams nuo 600 iki 1200 eurų. Jei Seimas pritartų, už tokį pakartotinai padarytą nusižengimą būtų privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodeksas nenustato aiškios atsakomybės už nuotolinėmis kontrolės priemonėmis nustatytą automobilių keliamą triukšmą. Praktikoje tokie pažeidimai nustatomi individualiai, atliekant fizinį patikrinimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.