„Prisiteisiau suknelę, nes ji buvo pirkta už mano pinigus. Aišku, ji prisiteisė mano butą, bet ką padarysi. Dabar sėdžiu gatvėje, apsikabinęs baltą medžiagos gabalėlį, todėl norėčiau jį parduoti, kad bent kiek sumažinčiau savo nuostolius.
Žinoma, suprantu, kad vestuvinis apdaras yra labai subtilus dalykas, todėl ją atiduosiu beveik už dyka. Trumpai tariant, paskaičiavau, kad pragyventi man dar bent tris mėnesius reiktų apie 1500 Lt.
Suknelė buvo siūta pas kažkokią dizainerę Živilę ir kainavo per 3000 (!) Lt. Taigi atiduočiau ją perpus pigiau, o atrodo visai kaip nauja. Pigiau grybo! Pridėsiu ir natūralaus šilko skraistę bei pakabą nemokamai :)
Žodžiu, gyvenimas yra gyvenimas. Tiesa, radau koduotę, kurią, tikriausiai, supras tik moteriškos smegenys: „Dydis 36-38. Spalva pieno baltumo. Natūralaus šilko, lengvutė, plevesuojanti, dekoruota rankų darbo lapeliais“, – skelbime, pavadintame „Buvusios žmonos vestuvinė suknelė“, rašo vyras.
Skelbimą galite pamatyti čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
