Gyvenimo modifikavimas

Rūta Aldonytė
(Panaudota „Greenpeace“ internetinio puslapio medžiaga.)
Pasakyk, ka tu valgai - ir pasakysiu, koks tu esi. Lietuvoje - senų tradicijų žemdirbystės šalyje - tai tikra tiesa. Galime valgyti labai sveikai ir natūraliai, galime džiaugtis pieno šviežumu, duonos natūralumu, mėsos saugumu. Jei norime.
Galime ir atvirkščiai - valgyti „negyvą“ ir dirbtinai prikvėpintą ir priskanintą maistą. Galime puoselėti gražias žemdirbytės tradicijas, galime pirkti GMO augalus ir lengva ranka viską pakeisti.
Juk auginant GMO - nebereikia atrinkti, puoselėti, kryžminti, atnaujinti, keistis sėklomis, prižiūrėti pasėlių... tos sėklos auga gerai ir visur joms pakanka vieno „roundapo“ nupurškimo ir niekas daugiau nebenori tame lauke augti.
Augalams besikryžminant, genai pasklinda ir susimaišo su natūraliais. Žemdirbiai supančiojami su GMO gamintoju, patentu, mokesčiu - taip jau sugriauta tradicinė žemdirbystė JAV, griaunama ir kitur, vis patarpininkaujant WTO (World Trade Organisation) monstrui.
Europos šalys vis dar sėkmingai ginasi nuo GMO invazijos. Štai Didžioji Britanija priėmusi draudimą auginti GMO iki 2009 metų. JAV, Argentina, Kanada dabar lyderiauja GMO auginime, Kinija, Tailandas, Indija, Brazilija jas vejasi. Dar daug šalių tik ketina ir kažkodėl labai nori užsiteršti GMO. Sunku atsispirti pigumui ir patogumui, daugelis tai garbingai vadina progresyvumu, tačiau to grėsmė vis tik per didele. Tai žala visai aplinkai, laukinėms ir kultūrinėms rūšims, nepamatuotai didelio masto hyperprodukcija ir hypernaudojimas, įtaka pačiam žmogaus organizmui pirmiausia dėl paties „apsirijimo“ faktoriaus, o taip pat ir dėl tiesioginio modifikuotų genų poveikio, kuris labai mažai tirtas, nežinomas ir tik dėl nežinojimo vadinamas minimaliu.
Genetiškai „suinžinierinti“ augalai, gyvūnai ir mikrobai kuriami perkeliant genus tarp veislių, rūšių, skirtingų klasių organizmų - medūzos genai perkeliami kiaulėms, jonvabalių - tabako augalams, bakterijų genai įvedami į sojos, kukurūzų, medvilnės augalus.
Tie genai plinta gamtoje, kaip ir natūralūs genai, persiduoda, dauginasi nebekontroliuojami ir nesusekami. Tai vadinama „genetiniu užterštumu“ ir tai, pasak daugelio mokslininkų, yra savęs susinaikinimo pradžia. Žmogus paleidŽia į aplinką genus, kurių paskui susigrąžinti ir atkeisti nebeįmanoma. Ir dėl ko? Dėl pigaus kąsnio šiandien, dėl korporacijų noro kontroliuoti ir gauti beprotiškus pinigus.
Žalieji skelbia karą tokiems GMO gaminimo milžinams, kaip „Monsanto“ ir „Bayer“, tačiau dažnai turi kovoti ir prieš papirktus suinteresuotus politikus. Pralaimėta kova JAV, ten žmonės jau neteko teisės ir galimybės atsekti, kur ir kiek GMO įsiterpia į jų maisto grandinę.
Daugiausia GMO yra tarp kukurūzų, sojos, medvilnės, rapsų ir žemės riešutų kultūrų. JAV tokie GM produktai neženklinti patenka vartotojams, jiems net nenurodoma, kad jie valgo GM maistą. ES taisyklės reikalauja nurodyti GM sudėtines dalis produktuose. Žmonės sąlyginai apsaugoti ir kartu labai pasyvūs kovoje su GM.
Todėl GMO atėjimas į Europos šalis gali būti staigus ir pergalingas. Būtent taip dabar tuoj gali nutikti Lietuvoje, kur žmonės net nemato grėsmės amžinai kietame ir stangriame pomidore ar pigiame aliejuje... Grėsmės prideda ir tai, kad net ir ES nuostatai nereikalauja žymėti produktų, kurie gauti iš gyvulių, maitintų GMO. Taigi gyvuliai, maitinti GM rapsais, pateks ant mūsų stalo be jokio įrašo etiketėje, kaip nekalta kiauliena, jautiena ar pienas.
Taip, tai bus produktyvu, greita, pigu - to siekia WTO, taip bus lengviau - bet taip amžiams ir negrįžtamai užteršime savo aplinką nenormaliais genais. Net jei GMO bus auginami tik eksperimentui - net tada genai paplis ir su visam pakeis Lietuvos ekosistemas. Tai visai nerūpi WTO, koncernui norinčiam GMO į Lietuvą įvežti, tai turbūt nelabai rūpi nesusimąstantiems arba papirktiems politikams, bet tai turi rūpėti mokslininkams, žaliesiems, visiems, galvojantiems apie Žemės ir gyvybės likimą.
BASF Plant Science GmbH nori Lietuvoje, Vėžaičiuose, sėti ir tyrinėti GMO rapsus. Komisija tuoj priims sprendimą. Bomba tiksi... Kai kas sako, kad proceso nesustabdysi. O aš vis tiek galvoju, kad abejingu likti nevalia. Pats laikas susidomėti ir galbūt kažką keisti. Išsakyti/išrėkti/parašyti savo nuomonę, imti skaityti produktų etiketes, imti pirkti maistą be GMO, imti galvoti apie tai, kokią Žemę paliksime savo vaikams.
(Panaudota „Greenpeace“ internetinio puslapio medžiaga.)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.