Esame paaukoję šešerius metus tam, kad taptume gydytojais, bet mes neturime galimybės normaliai laikyti baigiamojo egzamino, nuo kurio priklausys musu pasirenkama specialybė.
Privalome parašyti Mokslo tiriamąjį darbą. Laukėm temų, sakė duos iki spalio, vėliau - iki vasario. Kovą ėjome patys pas klinikų vadovus, aiškinome, ką mums reikia parašyti, prašėme, jog imtųsi kuruoti kiekvieno mūsų darbo rašymą.
O kam reikalingas Dekanatas? Na, mat ji galas... senai visi žinome, jog iš Dekanato jokios naudos.
Valstybins egzaminas laukia. Nuo jo rezultatų priklausys, kokią specialybę galėsime pasirinkti. Iki gruodžio mėnesio nežinojome, ar tai bus raštu, ar žodžiu, ar laikysime vieną kartą, ar keletą kartų.
Dabar mes jau žinome, jog raštu, bet tada iš ko?
Savaime suprantama, jog iš visų šešerių metų kurso, bet žmogiška būtų duoti bent kokius klausimus.
Sakė duos, jau yra paruošti. Sakė sausį. Nedavė. Sakė, po sesijos. Negavome nei vasarį, nei kovą. Šiandien pasakė, jog davė, bet jie neprieinami - sudėti internete ir dėl techninių dalykų mes ju negalime gauti.
Tų klausimų tūkstančiai, be atsakymų. Nesuvokiu, kaip galėsime tam nelemtam egzaminui pasiruošti.
Ir už visus šiuos 6 stropius metus atsiduriame idioto vietoje.
Man tai absurdas, ir ne tik man...
Mes nereikalingi nei mūsų gerbiamai Lietuvos valdžiai, nei mumis besirūpinančiai, bet niekada laiko nerandančiai dekanei P.Kučinskienei.
Ar taip galima? Siųsti po velnių tiek jaunų žmonių???