Iki šiol valstybės dotacija sudarė 51 proc. Pagrindine priežastimi dalinio finansavimo nutraukimui įvardinama – to nebeleidžia Europos Komisijos teisės aktai. Įvertinus nepagrįstus pakeitimus ir palyginus su šiuo metu galiojančia apmokėjimo už pieno mėginių tyrimus tvarka, VĮ “Pieno tyrimai” teikiamos pieno gamintojams paslaugos vidutiniškai padidės nuo 2 iki 12 kartų.
Pažangi sistema imant pieno mėginius iš kiekvienos pieno siuntos, leidusi pieno rinkos dalyviams kasdien žinoti tikrąją parduodamo pieno kokybę ir sudėtį ne tik neplėtojama, bet sunaikinama.
Nemotyvuotas esminis sistemos pakeitimo pateikimas pavėluotai ir karštligiškas skubėjimas parodė, kad ŽŪM neturi strategijos šiuo klausimu. Į pasekmes lemiančius ES teisės aktų reikalavimus valdininkai ne tik neįsigilinę, bet susidaro vaizdas, kad net neskaitę.
ES teisės aktai, draudžiantys kompensuoti įprastos, t.y ES reglamentais nustatytos pieno kokybės kontrolės išlaidas, palieka spręsti pačiai ES narei, kaip pasielgti su išlaidomis papildomiems pieno mėginių tyrimams. Jų rezultatais naudojasi ir valstybinės institucijos, vykdydamos joms pavestą atlikti valstybinę kontrolę pieno sektoriuje.
Valstybės pareigūnų neatsakingas požiūris į pieno sektorių, nesugebėjimas ir nenoras surasti išeities bei pateikti racionalų ir konkretų pasiūlymą kelia abejonių, ar nesiekiama panaikinti centralizuotos pieno tyrimų sistemos, veikiančios nepriklausomumo ir patikimumo principu. Pasigirstantis Lietuvos pieno sektoriaus lyginimas su kitomis ES šalimis mūsų situacijoje netinka, nes Lietuvos pieno gamintojai, kaip kitų ES šalių, nedalyvauja pieno perdirbimo įmonių valdyme. ES pieno gamintojų gaunamos išmokos yra nepalyginamai didesnės nei lietuvių ūkininkų gaunamos, todėl būkime teisingi - ES šalims senbuvėms neprilygstame.
Praėjusiais metais atidaryta nauja VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorija valstybei kainavo 15,6 mln. litų. Nuo 2007 m. gegužės 1 d. nutraukus valstybės paramą iš dalies kompensuojant išlaidas pieno mėginių tyrimui laboratorija gali būti priversta bankrutuoti. VĮ “Pieno tyrimai” laboratorijos steigėja - ŽŪM jau pernai gerai žinojo apie gręsiančią situaciją, bet neįspėjo nei pieno gamintojų, nei perdirbimo įmonių. Dabar dėl valstybės pareigūnų kaltės ar pasidavimo rinkimų šurmuliui susidarę nuostoliai paliekami kitiems pieno sektoriaus dalyviams ir vartotojams.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos taryba reikalauja, kad:
1. Atsakingos valstybės institucijos visuomenei pateiktų konkrečius ir pagrįstus atsakymus dėl paramos, iš dalies finansuojant įkainį iš valstybės biudžeto, nutraukimo pagrįstumo.
2. Valstybė išlaikytų dalinį kompensavimą už išlaidas pieno mėginių tyrimams. Įkainio už pieno tyrimus finansavimas negali būti perkeliamas vien pieno gamintojams ir pieno supirkėjams.
3. Valstybė prisidėtų kompensuodama pieno tyrimų sistemos išlaidas, nes mokėdama pieno gamintojams išmokas už kvotinio pieno toną, nesumoka net 50 proc. ES leidžiamo mokėtino dydžio.
4. VĮ “Pieno tyrimai” steigėja ir valdytoja - ŽŪM prisimtų atsakomybę dėl situacijos valstybinėje įmonėje.
5. Valstybinės institucijos išlaikytų nešališką centralizuotą pieno tyrimų sistemą.
6. ŽŪM kuo skubiau visuomenei viešai pristatytų su jau dabar galiojančiais ES teisės aktais susijusius būsimus pasikeitimus žemės ūkio sektoriuje. ŽŪM deklaruojamas viešumas ir skaidrumas turi tapti savaime suprantamu dalyku.
7. Įgyvendinant ES teisės aktų reikalavimus būtų atsižvelgta į Lietuvos pieno sektoriaus ypatumus ir kūrybiškai pritaikyta prie esamos situacijos.
Jonas Vilionis yra Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas.