Kreipimęsi rašoma, jog “šiuo metu Airijoje atsirado dvi didžiulės problemos, dėl kurių Lietuvos piliečių vaikai, net tėvams pageidaujant, negali tapti Lietuvos piliečiais. Pateikiame sutrumpintą kreipimosi tekstą.
Abiejų problemų priežastis yra Migracijos departamento pareigūnų reikalaujama pažyma dėl neįgytos Airijos pilietybės, nors tokių pažymų išdavimas nėra numatytas Airijos teisės aktuose”. Iki šiol Airijos pareigūnai jas išduodavo tik savo gera valia. Į Airijos lietuvių bendruomenę jau kreipėsi Lietuvos piliečiai, kurių vaikai dėl tokios netobulos Lietuvos pilietybės suteikimo tvarkos buvo priversti tapti Airijos piliečiais.
Kreipimęsi rašoma, jog jei jauna šeima, atvykusi į Airiją dažniausiai laikinai padirbėti ar mokytis, susilaukia vaiko, šis gauna airišką gimimo liudijimą. Lietuviai tėvai – savo šalies patriotai – neplanuoja visam laikui pasilikti Airijoje ir nori vaikui suteikti Lietuvos pilietybę.
Jie kreipiasi į Lietuvos ambasadą.
Bet Lietuvos ambasadoje, pagal galiojančią tvarką, reikalaujama pateikti pažymą iš atitinkamų Airijos institucijų, įrodančią, kad vaikas nėra Airijos pilietis. Tokios pažymos Airijos institucijos neišduoda.
Vienintelis būdas gauti kažką panašaus į tokią pažymą yra kreiptis į Airijos pasų tarnybą, prašant suteikti vaikui pilietybę. Pagal vietos įstatymus vaikas negali gauti Airijos pilietybės, jei jo tėvai nėra išgyvenę trejų metų Airijoje. Tuomet, remiantis šia (vietinių) Airijos įstatymų nuostata, interesantams yra atsiunčiamas raštas, informuojantis, kad vaikui Airijos pilietybė nebus suteikta.
Toks raštas tiko Migracijos departamento pareigūnams. Tačiau dėl padidėjusių Lietuvos piliečių užklausų, Airijos institucijos informavo Lietuvos ambasadą, kad tokios pažymos Lietuvos piliečiams nebebus išduodamos. Lietuvos piliečiai, panorėję sutvarkyti savo naujagimių pilietybės reikalus Lietuvos ambasadoje ir siekdami gauti tokių pažymų, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
Migracijos departamentas reikalauja, kad jie gautų iš Airijos pasų tarnybos minėtas pažymas. Airijos pareigūnai atsisako išduoti tokias pažymas, motyvuodami, kad tokių paslaugų teikimas neįeina į jų funkcijas.
Lietuvos pareigūnai, negaudami tokios pažymos, atmeta Lietuvos piliečių prašymus suteikti jų vaikui Lietuvos pilietybę ir net negali jiems išduoti Lietuvos Respublikos asmens grįžimo pažymėjimo. Airijos atstovai, į Lietuvos piliečių primygtinus prašymus ir įvairius argumentus, kad jiems būtina gauti tokią pažymą, atsako, kad Lietuvos pareigūnų reikalavimai savo piliečiams yra Lietuvos valdžios ir jos piliečių tarpusavio santykių problema.
Susidaro užburtas ratas, iš kurio ištrūkti neįmanoma.
O kas nutinka, jei vaiko tėvai vis tik pragyveno Airijoje ilgiau nei trejus metus iki vaiko gimimo (tokiu atveju vaikas gimimu įgyja teisę į Airijos pilietybę) ir nori gauti Lietuvos pasą?
Kaip jau minėta, norint gauti tą pačią pažymą, pagal galiojančią tvarką reikia kreiptis į Airijos pasų tarnybą. Tačiau tuomet vaikas gauna ne raštą, o Airijos piliečio pasą. Taip prarandama net teorinė galimybė gauti Lietuvos pilietybę ir pasą, kadangi pagal Airijos pilietybės įstatymą, Airijos pilietybės atsisakyti neįmanoma, nes jos atsisakymo procedūros šis įstatymas iš viso nenumato.
Tai yra geresnė išeitis nei pirmuoju atveju, nes šiuo atveju vaikas gauna Airijos pasą, kurio jo tėvai nenorėjo, bet nelieka be dokumentų. Pirmuoju atveju Lietuvos piliečių vaikas, gimęs Airijoje, lieka iš viso be jokių asmens tapatybę nustatančių dokumentų. Ir, kaip jau minėta, tai ne teorinė tikimybė, tokių vaikų jau yra! “Tokia situacija mums, lietuviams, gyvenantiems Airijoje, yra nepriimtina.
Ar įsivaizduojate, kas nutiktų, jeigu Airija nuspręstų visiems savo teritorijoje gyvenantiems lietuviams be išlygų suteikti teisę į Airijos pilietybę – tokiu atveju mes visi prarastume Lietuvos pilietybę, o atgauti jos jau nebegalėtume, nes pilietybės atsisakymo instrumentai čia neegzistuoja.
Ar mūsų šalis turi tiek daug piliečių, kad taip lengvai jų atsisakoma? O gal Lietuvoje yra toks aukštas gimstamumo lygis, kad visi Airijoje gyvenančių Lietuvos piliečių šeimose gimę vaikai taip beatodairiškai atiduodami svetimai šaliai? Ir, ar žinant šitokią situaciją, pastaruoju metu Lietuvos politikų pamėgti raginimai išvykusiems į užsienį tautiečiams grįžti į Lietuvą, neskamba kaip pasityčiojimas iš tų pačių tautiečių?
Galų gale, žinant, kad daugiausia laikinai padirbėti į užsienį išvyksta jauni sveiki žmonės, ar taip valstybė ir jos politikai nekerta šakos ant kurios patys sėdi – naikina jaunąją kartą, kuri ateityje turėtų valdyti valstybę, plėsti ekonomiką, mokėti mokesčius, uždirbti pensijas dabartiniams dirbantiesiems ar net ginti Tėvynę? Ar tokia tvarka neprimena stalinistinio genocido – skirtumas tik tas, kad tada lietuviai buvo naikinami fiziškai, o dabar juridiškai?
Mes – Airijos lietuvių bendruomenė – tikimės, kad Lietuvos politikai ir pareigūnai nenori amžiams atsisakyti dažnai tik laikinai į užsienį išvykusių Lietuvos piliečių ir jų vaikų, kad jie galvoja apie Lietuvos ateitį. Todėl prašome ypatingos skubos tvarka spręsti šią dviprasmišką situaciją. Nes Lietuva savo piliečius jau praranda tikrąja šio žodžio prasme, ir nebėra laiko nei galimybių tikėtis, kad situacija pati savaime susitvarkys.