Bet Vyriausybinė saugos eismo komisija tik padėjo „paukštuką“, lyg tai kovoja su nelaimėmis keliuose. Ar ne geriau tuos pinigėlius skirti visuomeninei TV ir radijui?
Juk nėra sudėtinga paruošti TV ir radijo laidas, reportažus apie tai, kaip susiklostė žmonių, patekusių į avarijas likimai. Kaip gyvena šeima, netekusi maitintojo? Kaip pergyvena motina ir tėvas, netekusi vaiko? Kaip sekasi jaunam žmogui, visam likusiam gyvenimui prikaustytam prie invalido vežimėlio? Kokie buvo gyvenimo planai, svajonės, ar įmanoma laiką atsukti atgal ir sulaikyti ranką, keliančią taurelę? Kaip pasikeitė avarijos kaltininko likimas? Tegul jis pats papasakoja ir dar kartą paprašo atleidimo.
Nieko nėra veiksmingiau, už gyvą pavyzdį. Neabejoju, kad būtų nesunku rasti žmonių - tiek avarijos kaltininkų, tiek ir jų aukų, kurie papasakotų apie savo likimus. Gyvas pavyzdys – Editos Mildažytės laida „Bėdų turgus“.