Čiuožiant iš vamzdžio, už paskutinio posūkio į dešinę, kur prasideda pusvamzdis, staigiai
besileidžiantis žemyn, pripučiama valtis iščiuožė link dešiniojo borto ir
apsiverė.
Pirmą kartą leidausi su vaiku, tai apsivertęs
pagalvojau, kad gal vaikas išsigando, paleido rankenas ir neissilaikė.
Atsipirkome lengvu išgasčiu ir keliais ibrėžimais nugaroje. Gelbetoja
uztikrino, kad mes pirmieji, kuriems nutiko nelaimė.
Pastovėjome čiuožyklos apačioje, pažiūrėjome - regis kitiems sekėsi geriau, todėl po
kiek laiko nusprendėme bandyti dar kartą.
Esame aplankę Druskininkų, Jūrmalos, Kaliningrado vandens parkus, išbande įvairius atrakcionus, bet panašių nelaimiu niekad neatsitikdavo. Esame suaugę žmonės ir tikrai nekvailiojame tokiose vietose.
Antrą kartą čiuoziant, šį kartą su sužadėtine, vėl apsivertėme, tik
daug baisiau. Toje pačioje vietoje apsivertus valčiai, mergina smarkiai
susimušė šoną ir koją, o aš nusibrozdinau nugarą ir susimušiau klubą.
Šiaip taip pasiekus baseiną pribėgo gelbėtoja ir prižadėjo, kad tuoj ateis
gydytoja ir apžiūrės. Patys esame medikai, tai labai nustebome, kai
prie mūsų atskubęjo „gydytoja“ - jaunutė panelė su raudonu kryželiu pažymėtu lagamineliu.
Ji iš karto nusprendė, kad nieko rimto nenutiko, padoriai net neapžiūrėjusi.
Šokiravo gelbėtojos replika - „Tai ko plaukėt, jei jau buvot
apsivertę“? Pasiteiravau, kur galėčiau parašyti skundą, tai nusiuntė į bokštelį, kuriame vaikinukas bandė nevykusiai pajuokauti, po to sušvelninti padėtį. Galų gale iškvietė gelbėtojų vadovą, su kuriuo nukeliavome į medicinos punktą. Ten užpildžiau anketą ir aprašiau
įvykį, tačiau koks to „dokumento“ likimas - neaišku.
Blogiausia, kad mums buvo sakoma, jog „visi normaliai čiuožia, jūs vieni
čia kažkokie“. Šiandien Lietuvos Ryto svetainėje aptikau 2007 liepos 18 d.
straipsnio „Vietoj pramogos – skausmas“ komentarą, kuriame paminėti anksčiau įvykę analogiški incidentai.
Tikiuosi, kad įvykis bus deramai išnagrinėtas, kol niekas dar rimčiau nenukentėjo.