Dauguma biurų pastatų valdytojų tvirtina, kad automobiliai
pastaraisiais metais vis dažniau išmainomi į dviračius, ir jais atvažiuoti į
biurą darosi vis populiariau. Važiavimas dviračiu suteikia nepakartojamą
laisvės pojūtį.
Tačiau vis dar trūksta dviračių takų, o esantys yra fragmentiški,
neprižiūrėti, nepažymėti, juose daug bortelių, nesumontuotos užtvaros
automobiliams. Važiuoti trukdo ir viduryje tako sumontuoti šviesoforai,
apšvietimo stulpai, autobusų stotelės. Mažai skiriama dėmesio dviračių
stovėjimo vietoms. Ypač pasigendama vairuotojų kultūros bei pagarbos
dviratininkams.
Daugelio Europos Sąjungos šalių vyriausybės laužo galvas, kaip geriau
integruoti dviračių infrastruktūrą į miestų erdvę.
„Ilgą laiką automobiliai buvo tapatinami su judėjimo laisve ir lankstumu.
Tačiau mes norime parodyti žmonėms, kad dviračiai daugeliu atvejų patenkina
šį poreikį labiau ir šiuolaikiškiau“, - sakė Paryžiaus miesto meras, praėjusią savaitę atidaręs 15 (iš 700-ų) modernių dviračių nuomos punktų, įrengtų pagal naują dviračių nuomos programą „Vélib“ (pranc. „vélo,“
dviratis, „liberté,“ laisvė) kviečiančią kovoti su kamščiais miesto keliuose
ir oro užterštumu.
Kitose šalyse, kur vyriausybės mažiau dėmesio skiria saugaus ir patikimo
dviračių transporto plėtrai bei visuomenėje dar išlikęs neigiamas dviračių
įvaizdis, didėjantis dviratininkų kiekis peržengė kritinę ribą ir atsirado
saviorganizacinis reiškinys Kritinė Masė.
Prasidėjęs 1992 m. rudenį San Franciske Jungtinėse Valstijose, šis judėjimas greit išplito po visą pasaulį ir tapo visuotine kas mėnesį vykstančia dviračių bei dviratininkų teisės važiuoti
gatve gynimo šventė. Kritinė Masė nėra organizacija ir ji neturi lyderių ar
vadovų - tai neorganizuotas atsitiktinumas, kuomet dviratininkai maršrutą
pasirenka patys.
Nuo 2005 metų kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį Kritinė Masė vyksta ir
Lietuvoje. Akciją pradėję Vilniuje, dviratininkai masiškai renkasi jau ir kituose
šalies miestuose: Kaune, Šiauliuose, Visagine ir Palangoje. Sostinėje nuolat
susirenka keli šimtai įvairaus amžiaus dviratininkų, daugelis atmina po
darbo.
Prie spalvingo dviračių parado mėgsta prisijungti
keliaujantys užsienio dviratininkai, dažnai tėvai ant dviračių sėdynių
vežasi ir savo mažamečius vaikus. Prisijungti prie šios geranoriškai
nusiteikusios dviračių kolonos gali kiekvienas norintis. Tokiais važiavimais
norima parodyti, kad dviratis yra sveika, greita, taikinga, pigi transporto
priemonė bei atkreipti dėmesį į didėjantį miesto užterštumą ir transporto
kamščius. Tokiomis akcijomis daromas spaudimas ir valdžiai, kad ši plėstų
dviračių takų infrastruktūrą ir drauge mažintų aplinkos taršą.
Pats esu didelis dviračių megėjas ir propaguotojas, todėl nuo pat pradžių
entuziastingai palaikiau Kritinės Masės idėją ir visuomet stengiuosi
dalyvauti šiame tikrai globaliame ir tarptautiniame renginyje.
Kai Kritinėje Masėje nesibodi dalyvauti pats Vengrijos prezidentas,
dviratį mina Kauno meras, Vilniuje dviratininkai yra negarbingai
areštuojami. Paradoksalu, tačiau išvažiavęs penktadienio vakarą į Vilniaus
centrą gali būti staiga suimtas policijos už viešosios tvarkos pažeidimą ir
kartu su dviračiu įgrūstas į autobusiuką grotuotais langais.
Taip liepos 28 dieną apie dešimt dviratininkų buvo suimti policijos
pareigūnų, Gedimino prospekto ir Jogailos gatvės sankryžoje policijos mašinoms
užblokavus eismą.
Šeši policijos mašinų ekipažai, persekioję taikią
dviratininkų koloną, ryžosi tokiam desperatiškam negarbingam veiksmui.
Straipsnio autoriui, važiavusiam kolonos gale, vos pavyko išvengti
susidūrimo su policijos automobiliais, jiems pradėjus skersuoti gatvę. Tai
yra ne tik dviratininko, bet ir žmogaus orumo bei teisių pažeidimas. Ar kas
nors suima automobilių kamščiuose stovinčius vairuotojus, jei jų gausybė
sulėtina eismą?
“Dviratininkai, važiuokite dešine kelkraščio dalimi, kitaip
būsite baudžiami“, per mikrofoną plyšojo susierzinę pareigūnai, tuo tarpu
patys savo automobiliais užimdami laisvą juostą ir trukdydami eismui.
Kritinės Masės dalyviai visuomet linkę praleisti visuomeninį transportą,
specialiųjų tarnybų automobilius.
Jei visi yra įpratę prie automobilių
kamščių, trumpalaikis dviračių kamštis turėtų būti irgi ne išimtis, prie
kurios taip pat reikėtų įprasti taikytis. Kiek mačiau, daugelis dviratininkų
tvarkingai laikėsi vienos kelio juostos. Jei ir buvo pavienių „išsišokėlių“,
dėl to tikrai nėra pagrindo trukdyti visai miniai ir niekšiškai suiminėti
atisitiktinius dviratininkus.
Nenorėčiau visko politizuoti, tačiau toks incidentas įvyko pirmą kartą per
dvejus metus, kaip tik po pokyčių sostinės savivaldybėje. Šį įvykį
nesąmoningai norisi prilyginti gana paplitusiam būdui parodyti savo
pareigybinę viršenybę: užėmus aukštesnes pareigas yra atleidžiamas iš darbo
koks nors darbuotojas, taip įbauginant kitus.
„Mes nieko negalime patys spręsti, kaip ir jūs“, teigė kalbinamas policijos pareigūnas Katedros
aikštėje. Ir iš tiesų, vis tiek tradiciškai pabaigus dviračių važiavimą
Katedros aikštėje, vienas po kito ėmęsi rinktis policininkai tarsi nežinojo,
kaip čia jiems toliau elgtis ir desperatiškai skambinėjo telefonais. Net
buvo mėginta nesekmingai priekabiauti primityviu teiginiu „dviračiams
šaligatviu važinėti draudžiama“.
Nemanau, kad šis įvykis pakankamai bus nušviestas žiniasklaidos. Paklausius
pareigūno, kas bus suimtiems dviratininkams, šis atrodė nustebęs - „kokiems
suimtiems?“. Todėl ir parašiau šį tekstą.
Akivaizdu, kad Lietuvoje piliečių poreikiai nepaisomi ir jų nuomonė daug kam
nepatinka - nėra įstatymo leidžiančio piliečiams ginti viešąjį interesą, o
išdrįsę pareikšti savo nuomonę gali sulaukti nemalonės ir iš vyriausybės, ir
iš įtakingų verslininkų.
Kai Vakarų Europos miestams yra didžiulė garbė būti paskelbtiems metų
dviračių miestais (velo-city), ir stengiamasi sudaryti kuo palankiausias
sąlygas dviratininkams, Vilniuje dviratininikai yra suimami, o Palangos
politikai trukdo kurorte veikti poilsiautojus vežiojantiems velomobilių
taksi; patys velomobiliai yra persekiojami. Apie karą keliuose kone kasdien
kalbantys ir nedrausmingus vairuotojus moralizuojantys valstybės vadovai sau
tų pačių taisyklių netaiko bei patys silpnai suvokia, kas yra demokratija.
Vis daugiau kaupiasi mokslinių duomenų, kad automobilių keliama taršą yra
kenksminga žmonių sveikatai - kietosios dalelės (KD10), ultra-smulkiosios
dalelės (UFP), dyzelio tarša didina plaučių, širdies ir kraujagyslių ligų,
piktybinių navikų riziką, yra sietinos su priešlaikinėmis mirtimis. Dėl oro
užterštumo Europos miestuose, kurio pagrindinė priežastis yra transporto
keliama tarša, kasmet anksčiau laiko miršta 310000 žmonių.
Gydytojai pataria gyventojams piko metu didesniuose Lietuvos miestuose
dėvėti kaukes. Lietuva, kaip ir daugelis kitų naujųjų Europos Sąjungos
šalių, tampa senų automobilių sąvartynu, o nuo jų keliamo triukšmo bei
smarvės turime kentėti mes patys ir mūsų vaikai.
Kito mėnesio paskutinį penktadienį keli šimtai susirinkusių dviratininkų vėl
važiuos sostinės gatvėmis. Kas gi išdrįs sustabdyti susikaupusią globalią
„Kritinę Masę“?