Airijoje viskas atrodo dirbtina. Miškų labai mažai, o kur žaliuoja medžiai - visada minios žmonių. Padaryti takeliai, tvarkinga, tačiau daug gražių vietų yra aptvertos - privati nuosavybė. Žodžiu, savaitgalį niekur nenueisi, nes gamta dirbtina ir ribota. Vienintelė pramoga - leisti uždirbtus pinigus baruose.
Kai paskutinį kartą grįžau į Lietuvą, pamačiau, kaip lietuviai dėl pinigų naikina neįkainojamą turtą - miškus. Važiuodamas per Lietuvą mačiau be galo daug miškovežių, kurie vienas paskui kitą vežė spygliuočių ir lapuočių medžių medieną.
Man tikrai skaudu žiūrėti, kad lietuviai yra tokie egoistai ir savanaudžiai. Mes galvojame tik apie laikinus savo turtus - užsimoję kirviu nepamąsto, kad ateityje Lietuva gali virsti dykviete, o vaikai ir anūkai bus priversti kvėpuoti dulkėmis.
Miškų juk negalima užauginti per vienerius metus - jiems reikia šimto ir daugiau metų. O iškirsti medžius galima labai greitai - ką lietuviai dabar ir daro. Kokią teisę žmonės turi kirsti medžius, kurių nesodino?
Miškų kirtėjai teisinasi, jog jie medžius atsodina, tačiau šis pasiteisinimas skamba juokingai. Būtų teisinga, jeigu vyrai kirstų miškus, kuriuos jie patys pasodino ir užaugino, o ne tuos, kurie jau kelis šimtus metų yra brangiausias Lietuvos turtas ir puošmena.
Lietuvoje yra tiek daug plikos žemės, kurią galima apželdinti mišku. Ją apželdinus mišku galima būtų kirsti, kiek jėgos leidžia. Bet ne, geriau naikinti Lietuvos grožį ir sielą!
Mano manymu, po kellių metų Lietuvos vėliavoje liks tik dvi spalvos - geltona ir raudona. Žalią ištrins patys Lietuvos žmonės.
Miškai juk ne vien grožis ir poilsis, bet ir sveikata - juk lapai sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Vykstant globaliniam atšilimui Žemėje, į miškus turi būti atkreiptas didelis dėmesys. Tačiau lietuviai tik prisideda prie klimato taršos ir kaitos.
Manau, kad būtina gelbėti unikalią Lietuvos gamtą.