Taigi laikinai esame be valdžios. Ir ką gi? Nieko.
Kol viršūnėse ramybė, norėčiau pakomentuoti paprastiems žmonėms svarbų liepos mėnesio įvykį, tai - Seimo priimtą ir prezidento Valdo Adamkaus pasirašytą įstatymą, pagal kurį bazinis dydis, naudojamas apskaičiuoti valstybės pareigūnų ir tarnautojų, teisėjų algą bei karių tarnybinį atlyginimą, kitąmet padidės nuo 442 iki 490 litų.
Žinoma, atlyginimų padidinimas yra geras dalykas. Šaunu, kad bus padidinti atlyginimai policininkams, kariams ir valstybės tarnautojams.
Tik man nepatiko kaip tas buvo padaryta. Visi sutinkame, kad eiliniai pareigūnai ir valstybės tarnautojai gauna mažus atlyginimus ir juos reikia didinti. Profsąjungos kovoja už tai ir aš tokią profsąjungų veiklą vertinu gerai, nes geri pasiūlymai gali padaryti kokybiškesnį valstybės biudžetą, o galiausiai dėl to laimės ne tik tie, kuriems bus padidintas atlyginimas, bet ir visa šalies ekonomika.
Mane nuliūdino profsąjungos tik tuo, kad jos per mažai teikia reikšmės tam, kaip nevienodai didinami atlyginimai.
Taip, bazinis dydis padidintas visiems vienodai - nuo 442 Lt iki 490 Lt, bet kai pradedi skaičiuoti, kaip atlyginimai pakilo eiliniams ir vadovams, pasidaro nejauku. Pasak žiniasklaidos, eilinio policininko alga padidės apie 150 Lt, o Seimo narių, teisėjų ir kitų aukštų pareigūnų daugiau kaip 500 Lt.
Suprantama, mažai gaunančiam ir 150 Lt algos priedas yra didelis. Kaip teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos pranešime, tokį sprendimą nulėmė valstybės tarnyboje susiklosčiusi sunki padėtis – šiuo metu čia trūksta apie 6 tūkst. darbuotojų. Reikėtų pridėti, jog valstybinėje tarnyboje labai trūksta kvalifikuotų specialistų (pareigūnų), o ne vadovų.
Todėl, ar nebūtų geriau subalansuoti atlyginimus? Mažesnis aukštų vadovų atlyginimų padidėjimas ir jų normalizavimas leistų daugiau padidinti algas kvalifikuotiems specialistams ir žemutinės grandies pareigūnams. Tuo pačiu leistų sumažinti atotrūkį tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių žmonių.
Savivaldos valdžia liepos mėnesį dar neatostogavo, todėl čia vyko pagrindiniai valdančiojo elito mūšiai. Kovos intensyvumu tarp politinių ir finansinių grupuočių išsiskyrė Vilniaus ir Kauno savivaldybės, nes čia buvo kovojama dėl šimtų milijonų litų. Jau niekas neabejoja, kad Kauno savivaldybė įklimpusi į Sporto arenos statybas.
Valdžia iš dalies Kaune pasikeitė, bet padėtis savivaldybėje, atrodo, nesikeis. Nors su prancūzais derybos buvo nutrauktos, bet skaidrumo nepasidarė daugiau. Vietoj to, kad būtų skelbiamas konkursas ar kitaip viešai ir skaidriai renkami arenos statytojai, kurių pasirodo gali atsirasti ne vienas, Kauno savivaldybė užsimanė pati statyti areną.
Žinoma, toks variantas nėra blogiausias, jeigu jis būtų skaidrus. Tik man neaišku, kam savivaldybei nuosavybės teise turėti tokį objektą? Ką, privatininkas neįleis žiūrovų? Juk tada reikėtų visas parduotuves reprivatizuoti! Reikia taupyti savivaldybės lėšas ir pasinaudoti verslininkų pinigais. Tiek „Akropoliui“ Nemuno saloje, tiek Rakauskui prie „Megos“ yra naudingas toks objektas.
Suprantu, kad vieniems verslininkams be savivaldybės pagalbos sporto arenos yra investicijoms nepatrauklios, priešingai, seniai jau tos arenos stovėtų. Todėl, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, reikia savivaldybei imtis iniciatyvos, o kartu išnaudoti verslininkų suinteresuotumą ir taip pritraukti privačių lėšų. Tik ne tokiu būdu kaip buvo bandoma su prancūzais, kurie praktiškai savivaldybės pinigais būtų darę verslą, o naudą dalintųsi su vietiniais.
Įdomios kovos liepos mėnesį buvo Vilniaus savivaldybėje. Mane nustebino vienas akivaizdžiai matomas dalykas: kaip viena finansinė ir politinė grupuotė galėjo taip visiškai užvaldyti sostinę?
Juk čia oligarchų gyvena ne vienas. Dabartinės kovos rodo kaip sunkiai nauja politinė grupuotė stumia nuo savivaldybės iždo buvusią valdančiąją grupuotę. Ji buvo taip įsitvirtinusi, jog, atrodo, naujoji valdančioji grupuotė paliks jai dalį savivaldybės iždo ir eis su ja į kompromisus. Aišku, išvadas daryti dar anksti, nes lemiama kova laukia rudenį, kai bus svarstoma interpeliacija merui. Dar gali ir buvusi valdančioji grupuotė sugrįžti prie Vilniaus miesto vairo, tik, žinoma, ne su meru A.Zuoku priešakyje.
Gražiai pradėjo naują darbą P.Malakauskas, kuris, atrodo, atsižvelgė į kritiką ir išeidamas iš STT suardė nusikalstamos žemutinės grandies grupuotę, kuri veikė kelių policijos sferoje. Mažas, bet vis tik - darbas.
Tiesa, dar vieną kaip teisėsaugos laimėjimą galime įvardyti, kad buvo sulaikytas aukštas Vilniaus miesto savivaldybės valdininkas, paėmęs 100 tūkst. litų kyšį. Nors taiklus buvo mero J.Imbraso atsiliepimas apie šį įvykį, bet vis tik noriu pridėti, kad šis valdininkas buvo sugautas, nes jau buvo visai suįžūlėjęs, todėl tas sulaikymas nėra didelis smūgis nė vienai kovojančiai Vilniaus grupuotei.
Valstybės tarnybai šis sulaikymas yra naudingas, nes šiek tiek sudrausmins kitų savivaldybių žemesnius valdininkus. Galbūt byla baigsis be rezultatų, bet jau pats sulaikymo faktas ir žiniasklaidos reportažai yra bausmė tokiam asmeniui.