Po paskutinio pasaulinio karo mano tėvų šeima atsidūrėme Kasablankoje (Marokas). Iš ten išvykau tęsti ekonomikos studijų į Madridą. O dabar, šia ypatinga proga, norėčiau atkreipti Jūsų skaitytojų dėmesį į tai, kad man 1949-1951 metais teko žaisti aukščiausios Ispanijos lygos klubuose „Liceo Frances“ ir „America“.
Taigi buvau pirmas lietuvis, kuris žaidė Ispanijos krepšinį. Teko rungtyniauti prieš Madrido „Real“ žaidėją Borrasą iš Puerto Riko ir dalytis kamuoliu su jo tautiečiu Becerra ir ispanu Pinedo, kurie priklausė Ispanijos rinktinei.
Žinoma, mūsų ūgis ir žaidimo technika, kaip ir visur tada Europoje, buvo primityvus, lyginant su šių laikų žaidėjais.
Kelis kartus žaidžiau Madrido universiteto komandoje, kuris neturėjo pastovios komandos.
Taip pat atstovavau Madrido miesto rinktinei tarptautiniame turnyre Barselonoje.
Tada net krepšiniui skirtų salių nebuvo. Virš 20 tūkstančių žiūrovų suplūdo į koridą - bulių kautynių areną - joje buvo įrengta krepšinio aikštė.
Su tokiais nostalgiškais prisiminimais sveikinu Lietuvos rinktinę.
Čikaga (JAV)