Bet jau pradėjus svarstyti K.Prunskienės interpeliaciją Seime užvirė karštos diskusijos. Aišku, šių diskusijų net negalima lyginti su įtemta pavasario sesijos pabaigoje buvusia atmosfera., bet “ir šviesa ir tiesa” seimūnų galvelėse kaipmat išgaravo.
Aršiausi interpeliacijos remėjai buvo konservatoriai. Nors dauguma Seimo sutiko, kad ministrė K.Prunskienė padarė nusižengimą, bet neįžvelgė tokių šiuurkščių pažeidimų, dėl kurių ją reikėtų atstatydinti. Konservatoriai tokia daugumos Seimo laikysena buvo nepatenkinti ir išvadino visus, kurie kiek kitaip mąsto negu jie, tarnaujančiais Rusijai.
Iš šalies žiūrint, tenka pastebėti, kad parlamentarų ginčuose daug vaidybos. Tuo nesunkiai galima įsitikinti, kai lygini jų kalbas su balsavimais ar darbais. Tiesiog šlykštu darosi, kai Seimo narys prieš balsavimą keikia įstatymo projektą, demonstruoja nusiteikimą balsuoti “prieš”, bet po balsavimo paaiškėja, kad jis balsavo “už”.
Apie kokius gerus Seimo reitingus galima kalbėti, jeigu seimūnas nesugeba net balsuoti taip, kaip žada prieš balsavimą? Nepaisant to, vis dar tvirtai tikiu, kad Seime gali dirbti ir sąžiningas žmogus.
Taigi prasidėjo naujas politinis sezonas. Ką jis mums žada? Mano nuomone, politinė atmosfera vyraus karšta su audringomis audromis, bet aukščiausios klasės uraganų nebus.
Svarbiausia, kad politinės partijos ieškotų savo indentiteto ir atsigręžtų bent į eilinius savo narius, nes dabar jos yra virtusios politinių partijų viršūnelių interesų tenkinimo įrankiais. Tiesa, yra prašviesėjimo: Tėvynės sąjungos vadovybė eilinių partiečių spaudžiama nepratęsė susitarimo su socialdemokratais. Tikiuosi, kad konservatoriai ryžtingai sieks savo deklaracijose nustatytų tikslų, tarp kurių – ir kova.
Bet šiame fronte konservatoriai atrodo apgailėtinai. Todėl Tėvynės sąjungos nariai turi reikalauti, kad partijos vadovybė realiai kovotų su negerovėmis ir korupcija, o ne vaidintų kovojanti. Dabar žodžiais puola Vyriausybę, o slapta ją remia. Sakosi esanti opozicijoje, o turi vadovaujančius postus Seime.
Dar daugiau, K.Prunskienės interpeliacija Seime davė pagrindą įtarti, kad konservatorių vadai vykdo valstybininkų užsakymus. Tik nežinia, sąmoningai ar yra apgauti.
Visai priešingai naujus mokslo metus pasitiko mokytojai. Suvargę mokytojai buvo apgauti valdžios. Didėjanti infliacija ir nedidėjantys atlyginimai mokytojus dar labiau nuskurdino.
Nesuprantu aš prezidento V.Adamkaus, kaip jis galėjo pasirašyti tokį neteisingą socialiniu požiūriu įstatymą, kuriuo bazinis dydis, naudojamas apskaičiuoti valstybės pareigūnų ir tarnautojų, teisėjų algą bei karių tarnybinį atlyginimą, buvo padidintas nuo 442 iki 490 litų, žinant, kad skurstantys mokytojai iš viso nieko negaus!? Taip išeina, kad valstybės prioritetas ir išlikimo pagrindas yra politikų, valdininkų, teisėjų ir jėgos struktūrų pareigūnų geresnis gyvenimas?
Tikiuosi, kad artimiausiu metu politikai imsis spręsti svarbių visiems Lietuvos žmonėms problemų. Tokiu atveju audros ir nepasitenkinimas rims ir įsivyraus Lietuvoje pakili darbinė atmosfera.