Kaip patogu taip žarstyti pažadus ir pavyzdžius kairėn ir dešinėn. Bet aš Lietuvą matau visiškai kitokią. Toli jai iki euro, aukšto ekonominio išsivystymo, laimingų žmonių.
Mano akimis, euras mums visiškai nereikalingas. Kam prarasti savo unikalumą, kam mums susivienodinti su Europa? Yra nemažai šalių, kurios nepatvirtino euro, kaip nacionalinės valiutos, ir dėl to nėra mažiau gerbiamos ar įtakingos. Negi veltui žmonės kovojo už lietuvišką žodį, lietuvišką pinigą, kad dabar taip paprastai imtų ir visko išsižadėtų?
Praėjusią vasarą turėjau galimybę pakeliauti po Europą. Ir žinot ką pamačiau? Kitose šalyse tiesiami nauji keliai, tvarkoma aplinka. Žinoma, iš Europos paramos. Grįžau į gimtąją Lietuvą, o čia manęs laukė nemaloni staigmena: vietomis kelias buvo toks, kad žmogui, nenorinčiam sugadinti automobilio, telieka jį neštis ant pečių.
Net mūsų kaimynė Lenkija, garsėjusi prasta kelių būkle, jau pradėjo tvarkytis, tai kada ateis mūsų eilė? Manau tada, kai valdininkai nustos grobstyti pinigus, statytis prabangius namus, pažeidinėti įstatymus. Tuomet, kai gerbiamieji politikai apsižvalgys ir pamatys, kad ne jie yra valstybės pamatas, o tauta, kad jie pirmiausia turi rūpintis ir atstovauti tautos interesams, o ne savo.
Žmonės juos rinko tam, kad jie spręstų problemas, bandytų gyvenimą paversti geresniu, o ne atvirkščiai - kiekvienais metais, net ne metais, o kiekvieną mėnesį, sugalvotų būdą kaip susirinkti dar daugiau pinigų. Apmokestintas aukštasis mokymas - tik maža to dalelė. O ką daryti tų šeimų vaikams, kurių tėvai neturi galimybės už mokslą mokėti 6000 litų per metus?
Suprantama, valstybė taip daro tam, kad nepatirtų nuostolio studentams išvykus dirbti svetur, tačiau ar ne valstybės pareiga rūpintis, kad žmonės nebėgtų iš savo gimtinės ieškoti geresnio gyvenimo?
Užuot sprendę šią problemą, jie nusprendė didinti neišsilavinusių žmonių skaičių Lietuvoje. Dauguma žmonių, negalėdami mokytis, gyvens iš valstybės pašalpų, gimdydami vaikus ir taip stengdamiesi išgyventi. Nuostoliai valstybei? Užburtas ratas! Negi nebūtų paprasčiau, jei leistume jiems stengtis įstoti į valstybės apmokamą vietą?
Mielieji politikai, negi jums maža namų, vilų? Gal jūs neišlendate iš savo apartamentų, gal jūs nematote, kaip gyvena dauguma Lietuvos žmonių? Ar jums ne gėda šypsotis ir žarstytis tuščiais pažadais? Ar Jums negėda žeminti žmones?
Visi prisimename atvejį, kai mūsų pareigūnams atlyginimas buvo pakeltas NET 1 centu. Oho! Negi mūsų valstybė išgalėjo atseikėti tiek pinigų? Daktarai, policininkai, ugniagesiai kasdien kovoja su mirtimi, stengiasi išsaugoti gyvybę ir gauna grašius, kai tuo metu mūsų politikai leidžia sau keliones į užsienį, žinoma, už mokesčių mokėtojų pinigus, drįsta sau kelti ir taip jau milžiniškas algas, susigalvoja naujų priežasčių atostogauti ir dar lieka nepatenkinti?
Mokytojai pluša nuo ryto iki vakaro, stengdamiesi išugdyti išsilavinusius žmones, siekdami, kad jie būtų garbūs piliečiai, ir tegauna 1 litą priedo, kai tuo tarpu sėdintys Seime geria kavą ir rezga politines intrigas.
Nežinau kaip jums, bet man tai nepanašu į susirūpinimą piliečių gerove. Nebent tie skurdūs priedai ir nuostabūs pažadai yra rūpestis. Tačiau pažadus pirmiausia reikia sakyti tuomet, kai tikrai žinai, kad galėsi juos įvykdyti, o ne pažadėti ir paskui palikti žmones “kvailelių” vietoje, lyg jie būtų patys kalti, nes ne taip suprato protingųjų iš Seimo pažadus.
Mes, ko gero, vienintelė tauta, taip savikritiškai žvelgianti į save. Taip, šiek tiek kritikos yra gerai, tačiau kai jos per daug, tauta “suserga” anoreksija. Negi tikrai mes visi džiaugiamės degančia kaimyno troba? Vos pasitaikius galimybei (televizija, radijas, spauda), nepraleidžiama proga tai paminėti vėl ir vėl. Toks įvaizdis formuojamas ne tik lietuvio ausiai. Kas dėl to kaltas? Mano manymu, kalta valdžia.
Žmogus, nuolat patikintis visomis propagandomis ir nieko negaudamas, nebent spyrį į gerą vietą, pamažu pradeda manyti, kad jis tikrai yra kvailas, ir pradeda laikyti save nevykėliu. Negavęs reikiamos pagalbos, jis ją susiranda kitur ir nebūtinai teisėtais keliais. Štai kodėl pasaulyje lietuviai minimi blogu žodžiu, nes čia ir vėl savo juodą darbą atlieka stereotipai.
Jei valstybė yra neįgali rūpintis savo piliečiais, tai kas ji per valstybė? Kokia valstybė leistų, kad dvi iš trijų moterų patirtų prievartą? Kokia valstybė leistų valdininkams, pareigūnams neatlikti savo pareigų?
Aš iš dalies suprantu pareigūnus, jie atlieka Sizifo darbą - kad ir kiek dirbtų, naudos nėra, darbo vaisiai neišryškėja, todėl suprantama, kad laikui bėgant jie pradeda atsainiai žiūrėti į atliekamas pareigas. Kam dirbti, jei visiems nusispjaut?
Aš jokiu būdu nesakau, kad būti lietuviu - blogai. Tiesiog man keista, kad mes, tauta, kuri šitiek paaukojo dėl savo laisvės, dabar leidžiamės maustomi, įžeidinėjami tų pačių valdininkų ir politikų.
Ką galvoja žmogus, kai girdi, kaip turtingas politikas vadina lietuvių tautą “durniais” ir “debilais”, o vėliau veidmainiškai šypsodamasis sako mus visus mylįs? Nė necypteli. O juk įžeistas mūsų orumas, mūsų savigarba. Negi žmonės tapo tokie sustabarėję, sumaterialėję, kad nebekreipia dėmesio į žeidžiančius dalykus? Kodėl toleruojame susikompromitavusius politikus, kodėl leidžiame jiems toliau, lyg niekur nieko, tęsti darbą, net jei jiems gresia kalėjimas? Kodėl pamirštame, kad kai kurie iš tų, kurie dabar sėdi šiltai įsitaisę Seime, sunkiais mums laikais, komplikavo juos tarnaudami KGB? O kai Lietuvai buvo paskelbta blokada, kai žmonės kentė nepriteklių, šalo, tuo metu AMB leido sau tiesti kelius!
Kodėl mes tai pamirštame? Kodėl tylime? Kur dingo tie laikai, kai Lietuva buvo vieninga, traukė dainas ir kovojo už save, savo laisvę, kai politikai paisė tautos interesų?.. Taip, suprantu, laikai pasikeitė, tačiau priešų liko, tik jau ne iš užsienio, bet valstybės viduje.
Galbūt ne veltui Lietuvą už Atlanto vadina vienos didelės valstybės Kolonija. Aš nuoširdžiai abejoju, ar nuvykusi į Rusiją ir parduotuvėje lietuviškai paprašiusi duonos, jos gaučiau, papračiusi nerusiškai. O Lietuvoje rusų kalba pamažu tampa dominuojančia. Ligoninės, viešasis transportas, parduotuvės - visur klesti rusų kalba. Ir pabandyk pasakyti, kad jos nesupranti, liksi kvailio vietoje. Kaip lietuvis gali nemoketi rusų kalbos?
Pikčiausia, kad kai kurie nelietuviai net nemato reikalo mokytis valstybinės kalbos, jiems čia - antra Rusija. Baisiausia, kad mes tai toleruojame, o dauguma net laiko savaime suprantamu dalyku.
Bėda ta, kad mes per prastai save vertiname. Esame tauta, kuri atlaikė viską, kuri nepasidavė, kovojo ir išsikovojo laisvę. Tai kodėl leidžiame elgtis su savimi, kaip su skudurais kojoms nusivalyti? Kodėl mus tenkina kolonijos įvaizdis? Negi taip paprasta pamiršti viską ir susitaikyti su padėtimi? Juk mes galime padaryti Lietuvą geresne vieta gyventi. Aš tuo tikiu, o jūs?
Šiuo savo pasisakymu nenoriu nieko įžeisti, tiesiog tokia yra mano nuomonė.