Iš tikrujų, renginys patyrė visišką fiasko:
1) Renginys vėlavo 30 min.,
2) Susirinkusios daugiau nei 10000 žiūrovų minios renginio vedėjas
nesiteikė pasveikinti. Buvo pasveikintas tik už aptvarų pasislėpęs „elitas“,
3) Renginys buvo reklamuotas kaip lazerių šou. Jį vertinant pagal
lazerių šou kriterijus geriausiu atveju būtų vienas balas iš
10. Keletas žalių lazerio spindulių kažką nustebint galėjo nebent
1990 metais.
4) Garsusis vokiečių menininkas (?) Gertas Hofas labai riboto mąstymo,
jei nesugebėjo suvokti, kad svarbu pristatomuose pastatuose uždegti
visas šviesas, pamirksėti kelis kartus... Vien tų šviesų dėka,
nešvaistant pinigų fejerverkams buvo galima padaryt įspūdingesnį,
subtilesnį, įdomesnį reginį nei buvo padarytas.
Manau, svarbu šį „Vilniaus vartų“ pristatymą aprašyti kaip vieną labiausiai nevykusiai suorganizuotų, brangių ir plačiai išreklamuotų renginių Vilniaus mieste.