Į dabartinę Lietuvą grįžti nesinori. Be galo skaudu ir gėda stebėti, kaip po truputį yra žlugdoma mūsų valstybė ir jos piliečiai.
Ar normalu, jog valstybėje klesti tik valdininkai ir stambūs verslininkai, kuriems labai nesunkiai sekasi tarpusavyje sudarinėti milžiniškus bei pelningus sandėrius?! Jau eina ketvirtieji metai nuo Lietuvos įstojimo į ES, tačiau niekaip nesiseka įžvelgti europietiškos politikos. O gal čia tik man sunku įžvelgti ir aš klystu taip teigdama?
Bet štai Lietuva jau gali pasigirti viena didžiausių ES infliacija. Lietuvos politikai ir toliau nekreipia dėmesio į eurokomisarės D.Grybauskaitės perspėjimus imtis staigių veiksmų mažinti infliacijai.
Ar dar per mažai Lietuvos gyventojų pečius slegia nuolat didėjanti mokesčių našta, šuoliais kylančios kainos ir dar daugybė kitų neigiamų dalykų?
O dar mažėjantis Lietuvoje gimstamumas. Juk vaikams reikia užtikrinti sočią ir saugią ateitį. Tai didelė tėvų atsakomybė. Nors didelį vaidmenį čia turi atlikti ir valstybė. Bet jos vaidmuo labai menkas.
Mano nuomone, tai yra didelė problema tokiai mažai valstybei kaip Lietuva, nes nesiliaunanti emigracija ir mažėjantis gimstamumas po truputį veda tautą link išnykimo. Ar mes norime, kad mūsų tautą ištiktų toks likimas? Vokiečių mokslininkas Gunaras Heinsohnas, prognozuojantis kai kurių tautų išnykimą artimiausiais dešimtmečiais, Baltijos tautas priskiria prie nykstančių tautų.
Taigi brangieji mūsų valstybės valdytojai, jau pats laikas susimąstyti ir užsiimti ne tik savo pačių, bet ir visos tautos reikalais.
Bet kodėl mes, valstybės pagrindas, toliau tyliai kenčiame ir leidžiame valdžiai save žeminti ir elgtis su mumis kaip su nevisaverčiais menkystomis? Mes juk galime ir nusipelnėme gyventi geriau.
Tik tyla ir abejingumas nieko nepakeis. Niekas savaime neįvyksta, viskam reikia nors šiek tiek pastangų. Blogiausia tai, kad visą pyktį, susikaupusį dėl esamos blogos padėties, mes nukreipiame vieni į kitus, į to paties likimo žmones, o turėtume būti vieningi ir kovoti už savo teises, už savo gerovę.
Lietuvos Respublikos Konstitucija gina mūsų teises. Štai vienas teiginys:
Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suvereni galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
Štai kitas: Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.
Štai trečias: Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.
Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.
Dabar pamąstykite ir spręskite patys, kas yra teisinga, o kas ne ir kaip toliau elgtis. Savo nuomonę aš išsakiau, man tai jau yra mažas žingsnelis į priekį.