Rugpjūčio 20 dieną su vyru šventėm vedybų 10-ąsias metines. Nusprendėme nuvykti į Druskininkus. (Mes iš Tauragės). Išsinuomojome viešbutį, viskas puiku. Kitą dieną (08.21) nuėjome į vandens pramogų parką.
Leidžiantis nusileidimo kalneliu „Bermudai“ pačiame vamzdyje posūkio metu valtis staiga apsivertė ir aš su galva trenkiausi į vamzdžio sieną. Taip ir leidomės žemyn - valtis ant mūsų, o manęs net į baseiną nebeišmetė.
Kai išlipau susiėmusi už galvos, skausmas buvo žiaurus. Tuoj atėjo parko darbuotojai, nuvedė į medicinos punktą. Uždėjo ledo, analgino tabletę davė. Vyras nusibrozdino kelius ir galvą.
Grįžome į Tauragę jau vėlai vakare, jaučiau silpnumą, bet pagalvojau, kad nuo sutrenkimo. Kitą dieną sveikata tik pablogėjo, kreipiausi į medikus, mane paguldė į ligoninę, kur buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas.
Aš manau, kad dėl šio įvykio kaltas parko darbuotojas, kuris stovėjo prie nusileidimo. Mes jo dar paklausėme prieš leisdamiesi, “ar valtį gerai turime“, jis liepė apsukti. Kol dar buvau medicinos punkte, vienas iš atėjusių darbuotojų sakė, kad neatitiko svoris. Vyras sunkesnis už mane sėdėjo priekyje. Jei būtų prie nusileidimo takelio dirbęs kompetentingas darbuotojas, jis būtų liepęs mums apsikeisti vietomis.
Kai grįžau iš ligoninės, paskambinau Druskininkų vandens parko administracijai, su manimi susisiekė juristė, paprašė parašyti pretenziją. Taip ir padariau, vėliau gavau anketą iš parko, kurią turėjau užpildyti ir nusiųsti „ERGO Lietuva“ draudimo kompanijai.
Druskininkų vandens parkas apsidraudęs civiline atsakomybe šioje bendrovėje. Na, štai visai neseniai gavau atsakymą iš draudimo. Pasirodo, kad aš pati dėl visko kalta, esą tai ekstremalus nusileidimas ir aš neįvertinau savo galimybių ir t.t.
Teko internete skaityti ir daugiau straipsnių, kaip žmonės nukenčia Druskininkų vandens pramogų parke. Aš manau, kad parke nėra saugu. O be to, save gerbianti kompanija už patirtus nepatogumus turėjo kompensuoti man gydymo išlaidas (visus kvitus išsiunčiau draudimui).
Na, kol kas dar neapsisprendžiau ar kreipsiuosi į teismą dėl moralinės žalos. Su tokiais gigantais, kaip parkas, paprastas žmogelis vargu ar pakariausi. Sveikata ir nervai brangiau.
Norisi bent jau paviešinti šią istoriją. Visą mėnesį negalėjau vairuoti automobilio, tris dienas praleidau ligoninėje, dar dvi savaites turėjau nedarbingumo lapelį. Ir dabar, vos tik keičiasi oras, mano draugu tampa galvos skausmas, silpnumas, pablogėjo atmintis. Visų nepatogumų ir neišvardinsi. Kaip man pasakė neurologas C.Boimas: „Galva - ne užpakalis, taip greit niekas nepraeis. Pasekmes gali justi visą gyvenimą“. Džiaugiuosi, tik kad nelikau invalide, kad galiu džiaugtis savo dukrytėmis, savo šeima. Na, o vedybų 10 metinės įsimins ilgam.