Tako eina per pušyną plotis - apie 2,5 metro. Pėstieji, dviratininkai, vaikiški vežimėliai susitikę automobilius priversti iš tako trauktis į mišką, kad praleistų automobilius. Dažni atvejai kai iš restorano jaunuoliai važiuoja neleistinai dideliu greičiu. Gresia pavojus ir miškui, nes šalia tako krašto prasideda pušyno paklotė (samanos), ji yra niokojama, taip pat yra suniokotas miško keliukas, gali kilti gaisrai.
Šis pušynas yra saugomas valstybės kaip apsauginė pajūrio juostos dalis. Nepaisant to, restorano savininkas savavališkai vietoje pėsčiųjų miško takelio įsirengė automobilių kelią, padengė jį apvaliais akmenimis.
Dabar eiti pėstiesiems, ypač neįgaliesiems iš sanatorijos „Žvorūnė“, einantiems prie jūros su ramentais, važiuoti dviračiu ar vežti vaikus vežimėliu tapo neįmanoma.
Negana to, šiuo taku dar nepatenkama į „Smėlio taką“, jam pasibaigus automobiliai toliau važiuoja dviračių taku, ir sanatorijos „Rugelis“ pėsčiųjų taku. Buvusius draudžiamuosius kelio ženklus jau kažkas pašalino, dviračių take šie ženklai dar yra.
Apie šią padėtį žino Palangos miesto vadovai ir Kretingos miškų urėdija, tačiau „Smėlio tako“ šeimininko interesai jiems yra svarbesni negu žmonių saugumas, miško ir parko išsaugojimas ir priešgaisrinė sauga.