Ten – meškos. Suaugusios, stiprios, pavojingos ir instinktyviai agresyvios meškos. Jeigu manote, kad be apsaugos priemonių suaugusias meškas galima imti ir glostyti kaip kačiukus ar triušiukus, klystate, nes galite atsidurti ligoninėje ar net morge.
Praėjusią savaitę viena iš šio cirko meškų užpuolė ir sunkiai sužalojo moterį. Po šio įvykio žurnalistas paklausė cirko vadybininkės, ar vieną kartą meškai paragavus žmogaus kraujo ji nenorės vėl jo paragauti? Atsakymas: „Ne – tai mitas“.
Taigi ar pagal jos atsakymą galima teigti, kad meška plėšrūnė, vieną kartą paragavusi kraujo, daugiau jo nebenorės? Tai ar galima suprasti, kad užpulta moteris dabar galėtų drąsiai ir pakartotinai artintis prie ją užpuolusios meškos? Ar manote, kad dabar būtų saugu mešką vežti pasirodymams į mokyklas ar kitas įstaigas?
Laukinis gyvūnas visada bus laukinis, nesvarbu, ar jis būtų žmonių auginamas nuo pačios pirmos gyvenimo dienos ir nesvarbu, ar jis jau bus kelintos kartos savo rūšies atstovas atsivestas nelaisvėje. Laukinio gyvūno instinktų neištrinsi. Naminių meškų tiesiog nėra. O auklėtų ir dresuotų meškų yra.
Jos „išmoksta“ visokiausių triukų. Yra paprasta išmokyti mešką atsistoti ant galinių kojų, kai groja tam tikra muzika. Tereikia suformuoti sąlyginį refleksą: ankštame narve, po grindimis toje vietoje, kur remiasi priekinės meškos letenos įmontuojamos kaitinamosios plytelės.
Įjungiant plyteles ir muziką tuo pat metu, meška greit išmoksta šiuos du dalykus susieti. Po keliolikos tokių „repeticijų“ nebereikia įjungti kaitinamųjų plytelių. Vien įjungus muziką, meška iškart stojasi ant galinių kojų.
Būtų įdomu sužinoti, kaip minėto cirko meškos dresuojamos. Žurnalisto paklaustas, ar jo cirke Kaune nenaudojamas smurtas ir agresija, cirko vadovas M. Zobovas pyktelėjęs išrėžė: „Būtinai naudojame smurtą, ypač – elektros šoką“. Dar sakė, kad „tik kvailiai gali taip kalbėti“.
Pasaulyje yra įvairių prieglaudų pasenusiems ar konfiskuotiems cirko gyvūnams. Cirko gyvūnai, kurie papuolė į tokias įstaigas, niekada nėra savo noru pakartoję išmoktų triukų. Nei viena meška nesėdo ant dviračio, nei vienas dramblys neatsistojo ant galinių kojų.
Po žmogaus užpuolimo Kaune, pasipiktinę gyventojai rašo internetinio puslapių straipsnių komentarus bei laikraščių redakcijoms, kad įvairios institucijos rūpinasi gyvūnais, bet nevykusiai („Lietuvos rytas“, priedas „Laikinoji sostinė“ 2008 03 05, 4 psl.). Jie teisūs.
Per pastaruosius 10 metų Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) yra sulaukus daug skundų dėl minėtų meškų netinkamų laikymo sąlygų. LGGD atstovai ne kartą yra apsilankę minėto cirko teritorijoje ir įvertino gyvūnų laikymo sąlygas kaip apgailėtinas.
Meškos iš tikrųjų buvo laikomos sukriošusiame autobuse ir garaže, labai mažuose narvuose, vos galėdamos juose apsisukti. Narvus apibudinti kaip kalėjimo kamerą būtų per gerai, tai buvo labiau panašu į tuščią dėžę.
Apmaudu, bet ankstesniais laikais nebuvo teisės aktų pagal kuriuos būtų buvę įmanoma priversti cirko vadovą pagerinti jo laikomų gyvūnų laikymo sąlygas. Gyvūnai turėjo minimumą - pastogę, ėdalo, vandens.
Šiandien nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams yra taikomi ES standartai. Jeigu laukinis gyvūnas yra eksponuojamas bent 7 dienas per metus, įstaiga privalo laikytis zoologijos sodų gyvūnų laikymo reikalavimų ir turėti atitinkamus šiai veiklai leidimus.
Tai reiškia, kad pagal galiojančias taisykles, vienai meškai privaloma suteikti 12 kv. m. vidaus ploto ir 25 kv. m. lauko ploto, iš viso – 37 kv. m. Ir tai tik minimalus standartas.
Kauno cirko meškos laikomos narvuose, kurių plotas siekia tik keletą kv.metrų. Tikriausiai suvokiate, ką tai reikštų pačiam nuolat gyventi tokiame ankštame narve ir dar kažkam daryti triukus už tai. Neužmirškite, kad dar ir su apynasriu, ir be saldaus žiemos miego, ir be medaus.
O spaudoje paskelbta, kad cirko direktorius su žmona savo medaus mėnesį ko gero leis Monte Karle. Gal jie ten važiuos su jų kitu autobusu, kuris kaip skelbiama jų interneto tinklapyje yra šiuolaikiškas, komfortabilus su klimato reguliatoriumi, televizoriumi ir kitais privalumais?
Apmaudu, kad šis cirkas įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės kultūros įstaigų sąrašą. Sunku įžvelgti gerą lietuvišką kultūrą tokioje įstaigoje, kurioje iš nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų reikalaujama daryti triukus, kažkam nešant pelną.
2002 metais prie Turniškių M. Zobovas su savo trupe per naktį laukė pakelyje, kol pravažiuos tuometis premjeras Algirdas Brazauskas. Jis tikėjosi, kad premjeras padės jam išspręsti klausimą dėl Valstybės turto fondo turimų patalpų Kaune.
Primename, kad LGGD išsiuntė laišką A. Brazauskui teigiantį, kad „valstybės turtas neturėtų būti dalijamas tokiems privataus verslo artistams“, ypač todėl, kad M. Zobovo cirko meškoms niekada nebuvo sukurtos tinkamos laikymo sąlygos.
LGGD siekia, kad laukiniai gyvūnai nebūtų naudojami cirkuose, kad tai būtų uždrausta kaip kitose ES valstybėse. LR Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dalyvauja ES dvynių projekte su Austrija, kas yra sveikintina, nes šios valstybės gyvūnų gerovę užtikrinantys teisės aktai - aukščiausio lygio.
Ten draudžiama naudoti laukinius gyvūnus cirkuose. Malonu žinoti, kad mūsų valstybės veterinarijos tarnyba stengiasi lygiuotis į austrus. Bet VMVT nėra visapusiškai atsakinga už laukinius gyvūnus. Šios valdiškos institucijos atsakomybė – naminiai gyvūnai ir užkrečiamosios ligos.
Rašyti skundus į Europos cirkų asociaciją irgi būtų beprasmiška, nes M. Zobovo cirkas nėra priimtas į šios asociacijos narius, dėl to ji negalėtų imtis sankcijų prieš jį.
LR Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos yra atsakingos už laukinius gyvūnus, tiek gamtoje, tiek laikomus nelaisvėje. Laikyti laukinį gyvūną be leidimo yra uždrausta. Privaloma turėti laukinių gyvūno įsigijimo dokumentus, ko M.Zobovas neturi. Net importinės papūgėlės, kurios atsiduria zooparduotuvėse be atitinkamų dokumentų yra areštuojamos ir konfiskuojamos. Žvėrių kailiai net negali būti eksponuojami be Aplinkos apsaugos agentūros leidimo.
Konfiskuoti M.Zobovo nelegaliai laikomas meškas yra pagrindas, bet kur jas dėti? Lietuvos zoologijos sode nėra vietos. Taikyti eutanaziją būtų pernelyg žiauru. Paleisti gamtoje irgi būtų mirties nuosprendis šioms meškoms. Surasti prieglaudą, kuri meškas priimtų ne taip jau lengva.
Prieglaudos pilnos arba neturi pakankamai pinigų jas išlaikyti iki gyvos galvos, o meškos gyvena 30 metų. Gal būtų galima jas apgyvendinti „Žvėrinčiuje“? O gal jas reikėtų parduoti? O kam? Kitam cirkui? Kokiam zoologijos sodui? Koks tada bus jų likimas? Gal dar žiauresnis? Vienas dalykas aiškus, šitaip negalima palikti.
LGGD siekia, kad pavyktų užtikrinti šių meškų gerbūvį. Pirmas žingsnis turėtų būtį toks: nežengti žingsnio į bet kokį cirką ar šou, kuriame naudojami laukiniai gyvūnai. Tačiau, jei taip jau atsitiko, valstybės institucijos negali nusišalinti nuo atsakomybės.
Dėl to būtina sudaryti komisiją iš Aplinkos ministerijos bei jai pavaldžių institucijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Policijos, Lietuvos zoologijos sodo, kitų institucijų atstovų ir priimti tinkamą bei humanišką sprendimą.