Prieš dvi savaites miesto merui ir frakcijoms įteikiau pasiūlymų paketą, kaip spręsti įsisenėjusią spūsčių problemą. Jo ašis – siūlymas surengti visų vilniečių apklausą dėl to, kokią strateginę viešojo transporto priemonę turi rinktis automobilių spūstyse dūstanti sostinė. Patiems vilniečiams turėtų būti pasiūlyta rinktis tarp mažiausiai trijų variantų – metro, tramvajaus ir greituminių talpiųjų autobusų. Diskusijų metu gali atsirasti ir dar kokia kita idėja.
Kad ir ką nuspręstų gyventojai – tebūnie, juk iš jų pinigų tai bus finansuojama ir kuriama. Tokia apklausa, kitaip tariant, pirmasis savotiškas sostinės „referendumas“, galėtų įvykti kartu su šių metų spalį vyksiančiais rinkimais į Seimą. Prieš jį kiekvienas vilnietis gautų išsamią informaciją, kuri padėtų jam priimti sąmoningą ir atsakingą sprendimą, kaip balsuoti apklausoje.
Dar kartą pakartosiu, kad čia nėra siūlomas nei tramvajus, nei greituminiai autobusai, nei metro! Čia yra siūlomas plebiscitas, kurio metu sužinotumėm, ko nori miestiečiai.
Apklausa panaikintų verslo grupių galimybę papirkti ar kitaip daryti įtaką politinei valdžiai priimant visuomenei svarbius sprendimus. Papirkinėti politikus šiuo klausimu tampa beprasmišku dalyku. Todėl toks kelias yra visuomenei priimtiniausias kelias. Esu tuo tikras.
Ar miestiečiai – mulkiai?
Kai kurie politikai suabejojo: esą tai ne miestiečių, bet specialistų reikalas. Toks samprotavimas turi dvi ydas. Pirma, tokie politikai miestiečius tam tikra prasme laiko mulkiais. Antra, jei jie šie politikai būtų nuoseklūs, tai patys turėtų nusišalinti nuo šitokių sprendimų, nes jie irgi nėra transporto specialistai. Apskritai, kokiose srityse jie yra specialistai?
Mulkiais miestiečius laikantys politikai, turėtų ir patys save laikyti mulkiais.
Bet ir tikri transporto specialistai tarpusavyje šiuo klausimu nesutaria: vieni siūlo tramvajų, kiti greituminis talpiuosius autobusus, o treti – metro. Tad kas gali šiame jų ginče būti labiau bešališku arbitru? Tik ne politikai! Jų šališkumas jau pradeda visuomenę siutinti.
Tad lai pirmą kartą sostinės istorijoje į strateginį klausimą atsakymą parenka patys miestiečiai! Visuomenė tikrai žino savo interesą ir ji negali būti papirkta.
Tiesioginė demokratija neblogai veikė dar antikiniuose Atėnuose ir kuo puikiausiai veikianti dabartinėje Šveicarijoje. Kuo mes prastesni? Referendumu lietuviai jau sprendė ne vieną esminį klausimą: priėmė konstituciją, pareikalavo išvesti Rusijos kariuomenę, tad šis klausimas nėra kuo nors išskirtinis.
Lai piliečiai patys nusprendžia, ar jiems priimtini politikai, kurie XXI amžiuje visuomenę laiko protiškai neįgalia, nesugebančia priimti sau naudingiausių sprendimų. Demokratiškam politikui bus gera pamoka, kad jo balsas miesto strateginio transporto klausimu prilygs eilinio piliečio balsui.
Kodėl dar sostinei reikia apklausos?
Apklausa, jei tik ji bus vykdoma, turi ir daug kitų privalumų.
Pirmiausia pratina pilietį domėtis miesto problemomis ir prisiimti atsakomybę už sau naudingus sprendimus. Tai yra jis mokosi būti savivaldžiu.
Antra, toks miestui strateginio klausimo sprendimo kelias verčia valdžią tarnauti visuomenei ir įgyvendinti jos priimtus sprendimus. Po apklausos politikam būtų sunku nepaisyti bendruomenės nuomonės, ką jie iki šiol dažnai daro.
Trečia, apklausa yra suteikiama bendruomenei galimybė dalyvauti savo reikalų sprendime nelaukiant kitų rinkimų, nes pilietis galėjo už vieną ar kitą partiją balsuoti dėl visai kitų kriterijų nei yra skelbiama apklausa.
Pagaliau, ketvirta, apklausa - tai kelias, kuriuo visuomenė ir politikai gali išbristi iš sovietinio mastymo, kai tik valdžia žinojo, ko reikia visuomenei. Neatsitiktinai Šveicarijos savivaldybėse referendumai yra skelbiami kas ketvirtį. Ir čia niekas nedrįsta be bendruomenės pritarimo spręsti jokių svarbesnių klausimų, nekalbant apie svarbius. Esu tvirtai tikras, kad seniai yra metas ir mums pradėti semtis šios patirties ir atsisakyti sovietinio paveldo.
Gal „vietvaldą“ pradėkime keisti savivalda ?
Apskritai XXI amžiuje apklausos turėtų tapti mūsų savivaldos neatsiejama kasdienybe. Tik tokiu keliu eidami, dabartinę visuomenei svetimą „vietvaldą“ pradėtumėm keisti tikra gyvybinga bendruomenių savivalda. Esant dabartinėms techninėms galimybėms (pvz., elektroninė apklausa) organizuoti apklausas yra pigu ir nesunku.
Taigi siūlau žengti pirmąjį žingsnį. Iškilęs klausimas yra svarbus ir laikas nelaukia.
***
Profesorius K.Masiulis yra Vilniaus tarybos konservatorių frakcijos lyderis.