Pradėsiu nuo to, kad Panevėžyje pačiame miesto centre yra nuostabiai gražus žalias parkas su tvenkiniais ir senais medžiais- Skaistakalnio parkas. Kiekviena savaitgali ši parkas vilioja visus panevėžiečius. Tai puiki vieta šeimoms, puiki vieta pasivaikščiojimams su vėžimėliais, puiki vieta ramybei. Bet šitą vietą mūsų savivaldybė visiškai apleido. Gaila ir skaudu žiūrėti kad parkas pilnas šiukšlių, lapai nesugrėbti gal jau kokius dvejus metus, parkas tiesiog pasidarė jaunimo išgertuvių vieta.
Kai mes su vyru buvome Kopenhagoje, ten yra tokia vieta Kristianija, vieta miesto centre, kur yra visiškai laisva zona, ten galima vartoti narkotikus, galima rūkyti žolę, galima gerti. Policija ten nevažiuoja, tik kartais surengia reidus. Panevėžio Skaistakalnio parkas yra visiškai panaši vieta, tik tiek kad ji neįteisinta.
Savaitgaliais ten visi suoliukai užimti agresyvių paauglių, yra viešai geriami stiprūs alkoholiniai gėrimai, rūkoma, naudojami necenzūriniai žodžiai, mėtomos šiukšlės.
Paauglių rankos pilnos sidro, alaus, degtines – taip yra leidžiami savaitgaliai Panevėžyje.
Baisu. O ką sakyti vaikui, kuris eina šalia su tėvais ir visa tai mato, kaip paaiškinti ką tie „vaikučiai“ sako ir ką jie ten geria, ir kodėl panelės rūko, o vaikinai spjaudosi tiesiai ant takų? Kelis kartus bandėme kviesti policiją, laukėme gal keturiasdešimt minučių, niekas neatvažiavo. Paskambinę dar kartą išgirdome atsakymą: „Ponia, nėra ekipažų, visi užimti, kai galėsim, atvažiuosim“. Policija nevažiuoja, o jaunimas toliau geria pačiame miesto centre.
O ką daro mūsų miesto savivaldybė? Dabar visa savivaldybė stato Sporto areną. Neturi jie laiko rūpintis kitomis miesto problemomis.
Kažkada buvo paskelbtas konkursas dėl Skaistaklanio parko, bet kažkaip dabar visiškai nutilo. Miesto laikraščiai rašė, kad negali pasirinkti, kuris projektas yra labiau patrauklesnis ir tinkamesnis šiam parkui. Apie kokius projektus mes šnekam? Šiukšlių dėžių parke nėra, negali suorganizuoti kas sugriebtų senus lapus.
Benamiai degina parke laužus. Tvenkinys pilnas šiukšlių, o mes laukiam, kol savivaldybė atsibus ir prisimins, kad miesto centre turime nuostabų parką, kuris prašosi sutvarkomas, kad mes turime susirūpinti jaunimu, kuris neturi ką veikti ir savaitgaliai težino, kaip parke sėdėti ant suolo ir gerti. Liūdna, bet tokia yra mūsų realybė. Bijau net pagalvoti apie savo vaikų ateiti.
Kai visa Lietuva šventė Kovo 11-ąją, Panevėžyje nebuvo nė vieno renginio. Išėjome su šeima į miestą, visą kelią pasakojom vaikui kokia šiandien šventė, o miesto centre tuščia, jokios šventės. Užtat parke jaunimas tikrai pasidarė sau „šventę“.
Manau, kad jei kitoje šalyje būtų toks gražus parkas pačiame miesto centre, tai jis būtų gražiai sutvarkytas, trauktų ekskursijas, studentai ant suoliukų ruoštųsi paskaitoms, visame parke girdėtųsi vaikų juokas, aplinkui būtų daug laimingų ir patenkintu šeimų, kiekvienas parke rastų sau užsiėmimą ir ramybės kampelį. Kodėl mes šito negalim padaryti Lietuvoje, kodėl mums nusispjauti, ką daro jaunimas laisvalaikiu, kodėl žmogui nesaugu ir baisu parke, kuris randasi pačiame miesto centre? Ką daro mūsų policija?
Labai norėčiau, kad jūs padėtumėte Panevėžio valdžiai atsakyti į šiuos klausimus.
Ačiū, kad perskaitėt šį laišką, jei negalėsite padėti, bent žinosite, kokiomis nuotaikomis gyvena Panevėžys ir panevėžiečiai, ir kokia ateitis laukia mūsų vaiku šitame mieste.