Kas šimtą metrų pastatyti policininką su greičio matavimo prietaisu neįmanoma, tad važiavimo greitis iš esmės paliktas paties vairuotojo sąžinei ir nuovokai. Tačiau ar tikrai šiais laikais greitį reikia kontroliuoti taip, kaip tai daroma pastaruosius keliasdešimt metų (radaras išrastas dar 6 dešimtmetyje)?
Technika sparčiai žengia į priekį. Ne naujiena ir transporto kontrolės sistemos, kurių dėka galima nuolat stebėti transporto priemonės buvimo vietą ir greitį. Buvimo vieta nustatoma pasinaudojant GPS’u, o duomenys į centrą perduodami GSM tinklais. Tokios sistemos siūlomos ir Lietuvoje. Man jau kuris laikas kyla klausimas, kodėl nėra sukurta valstybinė, visiems eismo dalyviams privaloma transporto sekimo sistema? Juk sugretinus informaciją apie automobilio važiavimo greitį ir vietą su turimais duomenimis apie toje vietoje leistiną greitį, būtų išaiškinami visi leistino greičio viršijimo atvejai. Viršyti greitį ir nesusilaukti baudos taptų neįmanoma. Policininkai galėtų padėti į šalį radarus ir užsiimti kita eismo saugumą didinančia veikla.
Ar tokia valstybinė transporto sekimo sistema būtų brangi? Manau, kad vienas sekimo sistemos prietaisas neturėtų būti brangesnis už mobilųjį telefoną be ypatingų priedų, vadinasi apie 200 Lt. Išgalintys susimokėti už kurą, turėtų pajėgti susimokėti ir už tokį prietaisą. Gali būti, kad valstybiniu mastu tokia sistema apsimokėtų net ir techniškai, nes nebereikėtų kitos greičio kontroliavimo technikos. Žinoma, didžiausia nauda valstybei būtų dėl sumažėjusio avarijose sužalotų žmonių skaičiaus.
Tiems, kuriems kyla įtarimas, kad toks sekimas pažeistų asmenų teises į privatumą, atsakau — automobilių eismas yra pavojų sveikatai ir gyvybei kelianti zona, bet koks eismo dalyvis kelia pavojų aplinkiniams, todėl jo transporto priemonės greitis ir vieta yra viešas reikalas. Oro erdvė yra kontroliuojama, žinomas visų ore esančių lėktuvų greitis, vieta ir net skrendančių jais asmenybės, tačiau tai nesukelia orlaivių keleivių privatumo pažeidimo problemos. Automobiliai aplinkiniams yra pavojingi ne mažiau, nei lėktuvai, todėl duomenys apie jų buvimo vietą ir greitį juo labiau gali būti naudojami saugumo didinimo tikslais.