Žaliame mikroautobuse sėdintys ir šalia jo stoviniavę Garbės sargybos kuopos kariai džiaugsmingai linksėjo į iš minėto mikroautobuso garsiai sklindančios populiariosios rusiškos muzikos taktą.
Aišku, mano, kaip Lietuvos piliečio, savigarbos prieš atsakingas olimpinių žaidynių rungtynes toks įvykis nesumažino, tačiau didelės gėdos ir nusivilimo neturėjau kur slėpti.
Juolab, kai tokius Garbės kuopos veiksmus su šypsena palydėjo pro šalį einantys angliškai ir ispaniškai kalbantys turistai. Nežinau, ar pro šalį einantys turistai šypsojosi pritardami XIV a. rūbais apsirengusių karių gerai nuotaikai, ar stebėdami karius, taip besiklausančius rusiškos dainos.
Nuoširdžiai tikiuosi, kad tokie pilietiškumo skatinimo ir antiskatinimo kontrastai nesikartos ir aš galėsiu didžiuotis Garbės sargybos kuopos karių veiksmais ne tik kiekvieną sekmadienį iškilmingos valstybės vėliavos kėlimo ceremonijos metu.