Banknoto likimas neaiškus, tuo tarpu studentas žino, ko nori, kokie tikslai ir uždaviniai jo laukia, kas bus rytoj ar po trejų metų. Pinigai spausdinami konvejeriais, tuo tarpu universitetų diplomus reikia pirma užsitarnauti, ir tik tada jį tau atspausdins. Juk diplomų už nieką Lietuvoje konvejeriais nespausdina, ar ne? Kiekvienas pinigas vertas tiek, kiek vertas, tuo tarpu kiekvienas atskiras diplomas vertas skirtingų įdėtų pastangų, kančios ir nuoširdumo.
Tačiau vis dėlto banknotas ir diplomas Lietuvoje turi kai ką bendra – mūsų šalyje abu šie popierėliai esti suspausti tame pačiame delne.
Taigi to delno savininkas(-ai) ir sako: „Nebus pinigų, nebus ir diplomų“. Arba: „Jei duosime jums diplomų, tai prašome, kad būtų pinigų. Iš jūsų kišenės, brangieji“.
Apie studijavimą Lietuvoje ir užsienyje. Nebūtina vykti į užsienį studijuoti, ir pas mus yra kokybiškų studijų programų. Aišku, į jas ne kiekvienas norintis gali patekti. O kur dirbti baigus studijas – Lietuvoje ar užsienyje? Jei tik yra puiki galimybė, patariu išvykti dirbti į užsienį. Patys pagalvokite – kam sunkiai uždirbinėti pinigus, iš kurių atskaityti mokesčiai skiriami tiems, kurie užuot laiku vykdę kokybiškas reformas, skleidžia destrukciją?
Kodėl įgyvendinama ne švietimo kokybės, o finansavimo reforma? Jeigu jau kažkam svarbesnis banknotas, o ne studentas, tai gal kas nors galėtų įvertinti, kiek vertas statistinis Lietuvos studentas?
Ir vis dėlto, gražus tas studijų metas. Juk ne banknotai, o studentai esame. Didžiuokimės tuo!