O esmė yra paprasta. Krizės plano reikia ne Kubiliui, ne Algiui Šemetai, parengusiam visą planą, ir ne konservatoriams. Krizės plano reikia Lietuvai, nes be tokio plano valstybė paprasčiausiai bankrutuos. O tada labiausiai nukentės pensininkai ir kiti mažai uždirbantys. Atrodo, kai kas vis dar nesupranta, kas Lietuvos lauktų kitais metais, jeigu kitų metų deficito nesumažintume bent 5 mlrd. litų.
Be abejo, tokio plano įgyvendinimui reikia politikų drąsos ir atsakomybės. Tą neseniai teisingai pabrėžė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Akivaizdu, kad kai kam tos drąsos gali pritrūkti. Ir to nepavyks pridengti jokiomis žodinėmis ekvilibristikomis. Keisčiausia, kad iš koalicijos partnerių iki šiol drąsiausiai elgiasi Arūnas Valinskas, kuris visus ragina drąsiai eiti į priekį. Aš tik vieną žinau: nebus plano - nebus ir mano vadovaujamos Vyriausybės. Tą turi suprasti visi koalicijos partneriai - kokios nors išlygos plano atžvilgiu yra neįmanomos. Galiu pajuokauti, kad tokiu atveju ir ministrai bus su išlygomis.
Visi koalicijos partnerių pasiūlymai - mažinti PVM ar nemažinti SODROS atskaitymų į pensijų fondus, kuriuos girdžiu po jų Tarybų posėdžių, reiškia vieną, kad jie siūlo deficitą didinti nuo 600 mln. Lt. iki 2 mlrd. Lt. Tame tarpe siūloma ir Sodros deficitą didinti 600 mln. litų. Jeigu sutikčiau su tokiais siūlymais, tai jau kitų metų pradžioje reikėtų mažinti pensijas.Taigi, galiu pasakyti labai paprastai - man tinka visi pasiūlymai, ypač PVM tarifo sumažinimas, kas reikštų deficito padidėjimą ne mažiau kaip 600 mln. litų, bet tik su ta sąlyga, kad visi partnerių siūlomi ministrai čia pat pristato planą, kaip savo ministerijų sąskaita sutaupo tuos pačius 600 mln. litų.
Ir pabaigai - ištrauka iš vieno pažįstamo išeivijos atstovo laiškelio iš JAV:
„Mielas Andriau:
(nors turėčiau adresuoti gerb. ministre pirmininke, bet per daug gerai Patį pažįstų...).
Su dideliu susidomėjimu sekam Jūsų pirmuosius žingsnius. Matom, kad ateina nauja ministrų karta, kurie, tikime, nebus korumpuoti ir dirbs ne savo, bet Lietuvos naudai. Visi ministrai kandidatai, su mažomis išimtimis, atrodo puikiai./ .../ Ypač sužavėti esame Ušacku, kuris mūsų nuomone, yra tikras deimančiukas...
Mano tikslas šiandien yra pagirti jus
ėmusius iniciatyvos biudžetui suveržti diržus. Tik mano patarimas
būtų veržtelt biudžetą dar per vieną ar dvi skylutes. Ir štai
kodėl. Grįžę Floridon nustebom pamatę, kaip ekonominė krizė
paveikė šį kraštą. Oficialiai skelbiami rodikliai gal parodo
praeitį, bet jokiu būdu jie neatspindi šios dienos padėties -
krautuvės tuščios, daug firmų bankrutuoja. Ir netik bankai.
Aš net nustėrau nuėjęs į
„Walmart", didžiausia JAV mažmeninę krautuvę. Paprastai
toje krautuvėje matai šimtus pirkėjų ir 15-20 kasininkių, o ką
aš pamačiau-gal kokią 10 pirkėjų ir dvi kasininkės. O krautuvės
plotas-tai gal trys „Maximos“ Savanorių prospekto gale.
Inventorius – milijonų vertas.
Kai kalbi su žmonėmis, visi jie sako,
kad dabar ne metas pirkiniams. Su Aldona buvom užsukę į vieną
automobilių parduotuvę sutvarkyti dar nuo pernai užsilikusių
reikalų. Dešimt pardavėjų ir nei vieno pirkėjo.
Visuose visuomenės sluoksniuose
jaučiasi pinigų stygius - nieks nenori skolinti. Nedarbas auga
nesulaikomai. Nėra dienos, kad neišgirstum, kad viena bendrovė
atleido 10 tūkst., kita 15 tūkst. darbuotojų. Kelios didelės
firmos sako nebegalėsiančios išmokėti pensijų. Ką tai reiškia
mums?
Mano nuomone, Lietuvos galimybė ateity
eksportuoti bus skaudžiai sukaustyta. Vakar kalbėjomės su savo
giminaičiais Ariogaloje. Toje lentpjūvėje, kur dirba šeimos
maitintojas, atleido pusę darbininkų. Ačiū Dievui, jo dar
nepalietė. Bet ar ilgam?
Šiais metais mes lankėmės Kinijoje.
Kaip žinome, tai darbšti tauta ir auganti ekonomika. O kiek jie
turi švenčių dienų? Viso labo 5. O kiek Lietuvoje? Gal atėjo
laikas atsisakyti 5-ias dienas besitęsiančių savaitgalių ar
tinginiavimo gegužės 1-osios proga.
Ką aš matau JAV, pasaulio
pirmaujančioje ekonomikoje, tikrai nedžiugina. Siūlyčiau jums
būti labai atsargiems planuojant ateinančių metų išlaidas,
kadangi pajamos tikrai, tikrai ženkliai sumažės.
Linkiu ištvermės, ir daug sėkmės
laviruojant Lietuvos laivelį šiose audringose jūrose“.
Taigi. Ir Seimo nariai prie tokios realybės turės nedelsiant prisitaikyti, visų pirma suverždami savo diržus. Jau antradienį siūlysiu tai padaryti.
