Dėl atsikartojančio požiūrio į Baltijos šalis (papildyta)

Vytautas Landsbergis
Pasklidus žiniai, kad Rusija neturi pinigų Baltijos dujų vamzdžio į Vokietiją statybai, tai buvo suvokta kaip V.Putino traukimasis nuo itin brangaus ir vien geopolitiškai motyvuoto projekto, ekologiškai ir kitais atžvilgiais grėsmingo Baltijos krantų tautoms. Dėl grėsmių yra pasisakęs ir Europos Parlamentas.
V.Landsbergis: "Keista, kodėl Berlyne rašantis žurnalistas taip formuluoja ir ar iš tiesų ką nors cituoja, bet Lietuvos diplomatija galėtų paprašyti, kad nei Komisija, kurioje esame, nei Vokietija, su kuria draugaujame, nebūtų net žodynu gretinamos su anų nelemtų laikų veikėjais".
Daugiau nuotraukų (1)
Dar nežinia, ar G.Schroderis tikrai liks bedarbis, bet kai kurių suinteresuotų sluoksnių nepasitenkinimas prasiveržė keistu sakiniu lapkričio 18-osios “Financial Times“ straipsnyje „Šiaurės srovės dujotakis, nepaisant abejonių, vis dar planuojamas“. Sakinys, itin užgaulus Europos Komisijai ir Vokietijai, yra toks:
„Vokietija ir Europos Komisija abi tiki, kad jūroje nugramzdintas dujotakis padidins žemyno energetinį saugumą, kadangi aplenks potencialų politinį nestabilumą Baltijos regione“.
Bemaž prieš 70 metų slaptame protokole buvome apibūdinti kaip „galimo teritorinio ir politinio pertvarkymo“ žemės tarp Vokietijos ir SSRS, nuo 1939 m. rugpjūčio 23 d. tampančios abiejų susitariančių šalių „įtakos sferomis“ (kai kur verčiama „interesų sferomis“). Netrukus buvom pertvarkyti.
Dabar tai „galimo politinio nestabilumo“ (kodėl ne pertvarkymo?) žemės, kurias Europai verčiau aplenkti.
Dar nežinia, ar G.Schroderis tikrai liks bedarbis, bet kai kurių suinteresuotų sluoksnių nepasitenkinimas prasiveržė keistu sakiniu lapkričio 18-osios “Financial Times“ straipsnyje „Šiaurės srovės dujotiekis, nepaisant abejonių, vis dar planuojamas“. Sakinys, itin užgaulus Europos Komisijai ir Vokietijai, yra toks:
„Vokietija ir Europos Komisija abi tiki, kad jūroje nugramzdintas dujotakis padidins žemyno energetinį saugumą, kadangi aplenks potencialų politinį nestabilumą Baltijos regione“.
Bemaž prieš 70 metų slaptame protokole buvome apibūdinti kaip „galimo teritorinio ir politinio pertvarkymo“ žemės tarp Vokietijos ir SSRS, nuo 1939 m. rugpjūčio 23 d. tampančios abiejų susitariančių šalių „įtakos sferomis“ (kai kur verčiama „interesų sferomis“). Netrukus buvom pertvarkyti.
Dabar tai „galimo politinio nestabilumo“ (kodėl ne pertvarkymo?) žemės, kurias Europai verčiau aplenkti.
Keista, kodėl Berlyne rašantis žurnalistas taip formuluoja ir ar iš tiesų ką nors cituoja, bet Lietuvos diplomatija galėtų paprašyti, kad nei Komisija, kurioje esame, nei Vokietija, su kuria draugaujame, nebūtų net žodynu gretinamos su anų nelemtų laikų veikėjais.
***
Šiandien „Financial Times“ pataisė savo korespondento Berlyne Criso Bryanto straipsnį apie „Nord Stream“ dujotiekio projektą. Šio straipsnio atnaujintoje internetineje versijoje nebeliko teiginio apie "potencialų politinį nestabilumą Baltijos regione".

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.