Ką reiškia papildomas mokėjimas (kyšis) sveikatos apsaugos sistemoje? Tai – nebylus visuomenės pripažinimas, kad gydytojo darbo vertė yra daug didesnė negu valstybės mokamas atlygis. Kita vertus, kyšio egzistavimas rodo valstybės negebėjimą užtikrinti kokybiškas ir efektyvias medicinos paslaugas. Valstybė, gydytojas, pacientas, – visos trys šiame sandėryje dalyvaujančios pusės,– pripažįsta, kad tai yra rimta kompleksinė problema, kuriai spręsti reikia kompleksinių metodų.
Tačiau oficialiai problemos nepripažįstanti neveikli valstybė kuria puikią terpę kitiems sandėrio dalyviams veikti toliau. Net praėjusiųjų metų Europos Komisijos pranešime buvo minėta, kad papildomų mokėjimų problema yra viena pagrindinių Lietuvos sveikatos apsaugos ydų, tačiau
tačiau tai neišjudino Sveikatos apsaugos ministerijos iš mirties taško.
Kaip valstybė, gydytojai ir pacientai galėtų spręsti šį klausimą? Pirmiausia pažvelkime į patį kyšį, pabandykime panagrinėti skirtingus jo aspektus, teikimo būdus ir tikėtinus rezultatus. Tik žinant savotišką kyšio „anatomiją“, galima taikyti atitinkamas problemos sprendimo priemones.
Jei kyšis duodamas gydytojui už konkrečiai atliktą darbą (operaciją, procedūrą, gydymą, tyrimus), jį būtų galima vadinti atlygiu už gerą darbą ar tiesiog padėka. Dažniausiai tai yra nuoširdaus paciento dėkingumo išraiška. Būtent tokį dėkingumą prieš dešimt metų Seimas buvo įteisinęs ir leido gydytojams juo naudotis. Iš pirmo žvilgsnio, tokia atlygio forma neatrodo kuo nors ydinga. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?
Gydytojui tokia sistema sukuria pretekstą tokio elgesio tikėtis ir iš kitų pacientų. Trapi riba tarp savanoriškos materialią išraišką įgaunančios padėkos ir gydytojo lūkesčių ją gauti tarsi išnyksta.
Todėl gydytojui vis sunkiau laikytis tam tikrų etikos normų. Kita vertus, pacientas, atsidėkojęs gydytojui vieną kartą, kitą kartą galvos, kad verčiau atsilyginti prieš procedūrą – galbūt tai pagreitins tyrimus, gal bus skirta geresnių vaistų, o gal – net geresnė palata. Taip ir įsisuka ydingas kyšio davimo ratas, kurį tiktų apibūdinti posakiu: „Gerais norais ir kelias į pragarą grįstas“.
Antrosios kyšio davimo formos ypatumus tiksliausiai perteiktų žinomų rusų klasikų I.Ilfo ir J.Petrovo frazė: „Pirma – pinigai, o kėdės – po to“. Paslaugos gavėjas dažnai tikisi ne tik geresnės kokybės paslaugų, bet ir smulkių, bet svarbių patarnavimų. Besiruošiantiems operacijai pacientams iš anksto duodamas kyšis tarsi užtikrina, kad operaciją atliks būtent tas gydytojas, su kuriuo buvo tartasi.
Trečia kyšio davimo forma jau peržengia bet kokias atlygio už suteiktas paslaugas suvokimo ribas.
Tai – itin įprastas Lietuvoje kyšis, kurį medikams pacientai įteikia, prašydami atlikti nuodugnius tyrimus. Teoriškai tai galima padaryti ambulatorinės medicinos sąskaita (pavyzdžiui, poliklinikoje), tačiau taip ilgai užtrunka.
Paguldžius pacientą į ligoninę atlikti nuodugnius tyrimus daug paprasčiau. Šiai kyšio davimo formai būtų galima priskirti ir tuos atvejus, kai reabilitaciniam sanatoriniam gydymui kelialapis skiriamas tik pacientui pagulėjus stacionare, kai kyšiai mokami siekiant greičiau gauti ar pratęsti vairuotojo sveikatos pažymą, neįgalumo dokumentus, fiktyvias nedarbingumo pažymas.
Ketvirta kyšio davimo forma atsirado, kai Lietuva tapo rinkos dėsnius pripažįstančia valstybe. Tai – situacija, kai valstybinėje ligoninėje dirbantis gydytojas jaučiasi tarsi verstųsi privačia praktika. Jis tiesiai šviesiai pacientui pasako savo paslaugų įkainius. Kartais ši neteisėta veikla primena atvirą reketą.
Ką per nepriklausomybės laikotarpį šioje srityje pavyko nuveikti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM)? Turbūt negalėtume įvardyti jokių esminių pokyčių. Dabar valstybė turi iš esmės keisti požiūrį į gydytojo darbą.
Gydytojams mokamas atlygis turėtų gerokai skirtis nuo kitų valstybės tarnautojams mokamų algų. Daugelyje Vakarų šalių gydytojo atlyginimas 3–4 kartus viršija vidutinį šalies atlyginimą. Lyginant Lietuvos gydytojų ir kitų visuomenės grupių atstovų atlyginimus, didžiausias skirtumas turbūt būtų tarp medikams ir Seimo nariams mokamų algų.
Visai neseniai kadenciją baigiantis Seimas eilinio parlamentaro algą padidino iki 15 tūkstančių litų. Gydytojų atlyginimai dažnai yra penkiskart ar net septyniskart mažesni. Jungtinėje Karalystėje gydytojų alga yra pusantro karto didesnė nei Bendruomenių rūmų narių.
Antroji priemonė turėtų būti skaidri ligonių guldymo į gydymo įstaigą ir ambulatorinių eilių registravimo tvarka. Skyriaus vedėjo užrašų knygelę, kurioje registruojami nesibaigiantys pažįstamų, kolegų, buvusių pacientų giminaičių, Seimo narių ar kitų svarbių asmenų skambučiai, turėtų pakeisti profesionalūs ligonių eiles reguliuojantys administratoriai ir vadybininkai. Tai turėtų užkirsti kelią antrajai ir trečiajai egzistuojančioms kyšio formoms.
Svarbų vaidmenį sprendžiant šią kyšių problemą galėtų atlikti Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS). LGS galėtų inicijuoti nacionalinį susitarimą, kurio šerdimi taptų tarp valstybės ir gydytojo specialisto sudaromas kontraktas. Juo valstybė turėtų garantuoti gydytojui solidų atlyginimą, o šis turėtų pasirašyti sudėtinę kontrakto dalį – etikos priedą.
Vienas pagrindinių gydytojų įsipareigojimų būtų bet kokių papildomų mokėjimų atsisakymas. Už priede numatytų susitarimų pažeidimą gydytojui turėtų grėsti rimtos sankcijos, pavyzdžiui, gydytojo licencijos praradimas.
Tai užkirstų kelią ketvirtajai kyšio davimo formai. Kontrakte turėtų būti aiškiai įvardytos gydytojo darbo valandos, mokslinėms konferencijoms skirtas laikas, farmacijos bendrovių mokamų pinigų už konferencijas skirstymo principai, santykiai su farmacijos bendrovių atstovais ir drausminės priemonės prasižengus.
Prieš kelerius metus LGS pavyko susitarti su SAM dėl algų kėlimo. Tuomet tai atrodė pasiekimas.Tačiau požiūris į gydytojo profesijos prestižą liko nepakitęs – panašiai kilo ir gydytojų, ir kitų profesijų atstovų algos. Dabar vienu etatu dirbantis gydytojas, kaip ir anksčiau, gauna tik šiek tiek didesnį nei vidutinį atlyginimą.
Greičiausiai tokių pat rezultatų galima tikėtis iš SAM perspektyvinio plano padidinti gydytojų algas iki 6 tūkstančių litų 2015 metais. Žinant ekonomines prognozes ir infliacijos mastą, nesunku apskaičiuoti, kad 2015 metais gydytojų pragyvenimo lygis nepagerės.
Nerealu tikėtis, kad šiuo ekonominio nuosmukio laikotarpiu per trumpą laiką įvyks svarbių pokyčių. Tačiau siekis pakeisti valstybės požiūrį į gydytojo profesiją ir padidinti gydytojų atlyginimus galėtų tapti ilgalaike LGS strategija.
Kovoti su kyšininkavimu labai sunku. Vienu priimtinos praktikos pavyzdžių galėtų būti Santariškių klinikose ne vienerius metus veikiantis VIP kabinetas, kur paslaugos teikiamos pagal iš anksto suderintus įkainius.
Pacientui nereikia aukštos kvalifikacijos specialistų ieškoti per pažintis, jis gali gauti kokybiškas medicinos paslaugas už oficialų mokestį ir išvengti ilgo laukimo bendroje eilėje. Įdomu, kaip SAM įvertino ir ar apskritai įvertino šią drąsią iniciatyvą? Jei SAM tokią praktiką vertina teigiamai, kodėl ji nebuvo viešinama kaip antikorupcinė priemonė ir rekomenduota kitoms ligoninėms?
Prie teigiamų pavyzdžių reikėtų priskirti ir neseniai patvirtintas naujas gydytojų rezidentų algas. Susumavus stipendiją ir atlyginimą, daugelis rezidentų gaus beveik 3 tūkstančius litų. Gerai ir tai, kad praėjusios kadencijos Seimo nariai susizgribo atšaukti anksčiau parengtą projektą, pagal kurį rezidentai už rezidentūrą būtų turėję mokėti patys.
Šioje istorijoje jauni gydytojai parodė pilietiškumo pavyzdį visai Lietuvos medicinos visuomenei. Nepaisant daugelio skeptikų balsų, grupelė aktyvių, sovietinių stereotipų nesugadintų žmonių ryžtingai stojo ginti savo teisių. Svarbų vaidmenį suvaidino ir viešai paskelbtas Jungtinės Karalystės lietuvių gydytojų laiškas Seimui, Prezidentui ir SAM, užkirtęs kelią įgyvendinti apgailėtiną rezidentų padėtį įteisinantį projektą.
Svarstant rezidentų statuso pakeitimo projektus ir vykstant įvairioms viešosioms akcijoms, Lietuvos gydytojų sąjunga tylėjo. Kai LGS vadovė buvo paklausta, ką ji mano šiuo klausimu, ji išsakė nuomonę, kad rezidentai yra tik studentai, o ne gydytojai.
Visiškai kitokia LGS pozicija išryškėjo po to, kai Seimas ir SAM pagal naująjį projektą patvirtino nuostatą, kad rezidentai taip pat yra gydytojai ir kad jie gaus algas, kurios kartais netgi viršys vyresniųjų kolegų algas.
Tuomet LGS paskelbė pareiškimą, kuriuo buvo piktinamasi, kad LGS atstovai nedalyvavo svarstant rezidentų algų klausimą (galbūt būtų siūlę mažesnes?). Užuot kalbėję apie apgailėtinai mažus dirbančių gydytojų atlyginimus ir reikalavę juos kelti, LGS atstovai piktinosi, esą, rezidentai uždirbs daugiau už gydytojus, ir siūlė kiekvienoje ligoninėje individualiai nustatyti rezidento atlyginimo dydį, skaičiuojant pagal mažiausiai toje ligoninėje uždirbančio gydytojo algą. Ar tokį požiūrį ir problemų sprendimo būdą galima vadinti šiuolaikišku?
Ką daryti pacientui, kuris gali mokėti ir nori greitai gauti kokybiškai teikiamas paslaugas?
Atsakymas paprastas – naudotis privačiai teikiamomis medicinos paslaugomis. Valstybinėse ligoninėse dirbantiems gydytojams reikėtų sudaryti sąlygas priimti pacientus privačiai laisvu nuo darbo laiku. Tokiu pačiu principu galėtų būti atliekamos procedūros, tyrimai ar operacijos.
Už tokias paslaugas pacientai galėtų atsiskaityti savo arba juos apdraudusios medicinos kompanijos lėšomis. Tokiu būdu pacientai galėtų greitai gauti kokybišką paslaugą, o gydytojai – oriai uždirbti pinigus. Būtų pašalintos priežastys egzistuoti ketvirtajai kyšio davimo formai, be to, gydytojai mokėtų mokesčius. Svarbiausia, kad pinigų uždirbtų ne tik ligoninė, bet ir visas medicinos personalo kolektyvas (slaugytojai, slaugytojų padėjėjai).
Keičiant Lietuvos medicinoje nuo sovietinių laikų susiklosčiusias kyšininkavimo tradicijas, svarbus ir visuomenės vaidmuo. Visiškai suprantamas yra žmonių noras padaryti viską, kad tai, kas priklauso nuo medicinos personalo, būtų atlikta kokybiškai, paslaugiai, greitai. Ir Didžiojoje Britanijoje tenka išgirsti istorijų, kurios kaip du vandens lašai panašios į publikuojamas Lietuvos laikraščiuose. Ir ten pasitaiko atvejų, kai dėl darbuotojų neatidumo, aplaidumo, klaidų pacientai patenka į keblias situacijas, imasi teisinių veiksmų prieš konkrečius gydytojus ar gydymo įstaigas. Tačiau kyšiai ten – neįsivaizduojamas dalykas.
Kyšis yra visuomenės nebrandumo, apatijos ir sovietinio mentaliteto indikatorius. Norėtųsi tikėti, kad palaipsniui piliečiai vis labiau pasitikės Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis teisėmis į nemokamą (finansuojamą iš valstybės biudžeto) mediciną ir paslaugų kokybės sieks civilizuotais būdais. Prie to galėtų prisidėti aktyvus žmonių dalyvavimas pacientų organizacijose, viešai reiškiama kolektyvinė nuomonė pacientams svarbiais klausimais.
Lietuva pagal BVP skiriamą dalį sveikatos apsaugai ir toliau lieka viena menkiausiai sveikatos apsaugą finansuojančių valstybių Europos Sąjungoje.