Analogiška situacija susiklostė ir Klaipėdoje. Čia taip pat įsakymu Nr. (436)-R2-2875 nuo lapkričio 14 dienos su UAB „Nuaras“, besirūpinančia gyvūnų globa, karantinavimu ir kontrole, sustabdoma pasirašyta sutartis (raštas parašytas ir „Nuarui“ atsiųstas tik lapkričio 13-osios popietę), bet Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus vardu paprašyta užtikrinti likusių gyvūnų priežiūrą. Kaip tai padaryti, jei nutraukiamas finansavimas? Iš kokių lėšų?
Ne vienuose Lietuvos gyvūnų globos namuose, karantinavimo tarnybose glaudžiasi šimtai šeimininkų į gatvę išmestų ir pasiklydusių keturkojų. O jiems pamaitinti reikia ėdalo, taip pat lėšų įvairioms sanitarinėms priemonėms, skiepams, voljerams įrengti, tvarkyti, bent minimaliai šilumai palaikyti, darbuotojų algoms, patalpų nuomai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2004 metų lapkričio 24 dienos įsakymu Nr. B1-1015 gyvūnų globos namams yra nustačiusi labai griežtus veterinarijos reikalavimus (gyvūnų globos namai turi būti suprojektuoti taip, kad gyvūnams būtų sudarytos optimaliausios laikymo sąlygos; pastatų, aptvarų, narvų, namelių, įrengimų statybai naudojamos medžiagos turi būti atsparios dezinfekuojančioms medžiagoms, nekenksmingos gyvūnams ir žmonėms, lengvai plaunamos; gyvūnų globos namų teritorija turi būti aptverta taip, kad gyvūnai negalėtų pabėgti ir į teritoriją negalėtų patekti kiti gyvūnai, pašaliniai žmonės ir t. t. (daugiau nei 25 punktai ir papunkčiai)).
Gyvūnų globos ir kontrolės paslaugas pirkusios savivaldybės, privalančios skirti pinigų gyvūnų globos įmonėms, dabar tiesiog nutraukė finansavimą. Todėl darbuotojai gyvūnus maitina už savo pinigus, prašo, kad paaukotų žmonės, buvo priversti padaryti šią paslaugą mokamą. O miestų savivaldybės turbūt nepaiso, kad keturkojai – gyvi sutvėrimai, kad jų lengva ranka nesunaikinsi.
***
Vytautas Gustaitis yra Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas.