„Humana“ pelnas - skirtas vargšams?

Padėvėtų drabužių parduotuvė „Humana“ – vienas iš daugelio verslų, priklausančių žmonėms kodiniu pavadinimu „Mokytojų grupė“ arba „Tvind“.

Ši grupė radikalių studentų buvo sukurta 1960 m. Danijoje. Jos pirmoji mokykla „Travelling Folk High School“ iškėlė šūkius: „Mokytis veikiant“, „Bendra patirtis“, „Bendra nuosavybė“, o mokyklos nariai daug keliavo į Trečiojo pasaulio šalis. Jos įkūrėjas – Mogensas Amdi Petersenas, kuris tuo metu buvo mokyklos mokytojas Danijoje. „Tvind“ pavadinimas siejamas su vieta, kurioje judėjimas buvo įkurtas, – mažyte ferma Danijos glūdumoje. Danijos vyriausybė iš pradžių rėmė šias mokyklas, tačiau po kiek laiko rėmimas nutrūko.

Kuo įdomus „Tvind“? Pirmiausia tuo, kad priešingai nei pasakoje „Bjaurusis ančiukas“, judėjimas iš gulbės pavirto monstru. Finansinė imperija, kultas – tai švelnūs pavadinimai šiam monstrui. Kas gi ta „Mokytojų grupė“ (angliškai „Teachers Group“)? Dabar – jau tarptautinė bendruomenė, kurios skiriamieji bruožai – bendras ūkis, bendras laikas ir bendras gėrybių paskirstymas. Bendruomenė skaičiuoja tūkstantį narių, nors, kiek bendruomenei priklauso Trečiojo pasaulio piliečių, niekas tiksliai ir nežino. Tiesa, gėrybės dažnai skirstomos tarp lyderio ir siauro rato išrinktųjų, o bendras laikas vertas atskiro aptarimo, nagrinėjant kulto ypatybes.

„Tvind“ iš Danijos plėtėsi į kitas šalis, nes organizacijos biblija vadinamame veikale, kuriame apibrėžti pagrindiniai principai, nurodoma, kad organizacija kas keletą metų turėtų įsitvirtinti naujoje šalyje. Jau senokai „Tvind“ funkcionuoja ir Lietuvoje, turbūt kiekvienas pastebėjome padėvėtų drabužių parduotuves „Humana“, begėdiškai besireklamuojančias: „Mūsų pelnas skirtas vargšams“.

Pelnas, skirtas vargšams, neskriaudžia ir „Mokytojų grupės“, kurios imperija, pagal Danijos policijos vertinimą 2006 m., siekia 840 mln. dolerių. Prašau komentatorių sukrusti ir palyginti, kurios Lietuvos organizacijos vertinamos panašia suma.

Turbūt to nebegalime pavadinti smulkiuoju ar net vidutiniu verslu: vaisių fermos, medienos kompanijos, plantacijos, importo-eksporto kompanijos, padėvėtų drabužių surinkimas ir pardavimas (beje, skurstančiose Afrikos šalyse padėvėtus drabužius ši kompanija taip pat pardavinėja, veltui nedalina), žemė ir nekilnojamasis turtas (taip pat ir nepaprastai prabangus nekilnojamasis turtas, ne šiaip butai Vilniaus pakraštyje), užsienio kompanijos ir kt. Verslas, nieko bendra neturintis su labdara, – Trečiojo pasaulio šalių darbuotojai išnaudojami, pavyzdžiui, plantacijų darbuotojams nemokama, jie streikuoja.

„Mokytojų grupės“ lyderiams iškeltos bylos už mokesčių vengimą, veiklą įvardinant kaip labdarą, Anglijoje labdaros komisijos išbraukė šią organizaciją iš labdaros organizacijų sąrašų, Prancūzijoje padėvėtų drabužių parduotuvės pasitraukė, nes buvo baustos už mokesčių nemokėjimą, o organizacija paskelbta kultu. Dar abejojate, kad nusipirkę padėvėtą drabužį padėvėtos drabužių parduotuvės „Humana“ tinkle neremiate vargšų?

Tuomet turbūt didžiausias vargšas – sumanusis „Mokytojų grupės“ lyderis Mogensas Amdi Petersenas. Jis ir siauras jo patikėtinių ratelis maudosi prabangoje, pavyzdžiui, 2001 metais jis gyveno 6 mln. dolerių kainuojančiuose rūmuose Floridos milijonierių prieglobstyje Fišerio saloje, vėliau – saugomoje viloje su privačiu baseinu ir teniso kortais Danijoje, plaukiojo vandenynuose prabangia jachta „Butterfly McQueen“. „Mokytojų grupei“ priklauso ir puiki vila Kaimanuose, ir rezidencija su privačiu zoologijos sodu Zimbabvėje, ir daugelis kitų nuostabių vietų, kur ne vienas svajotų apsilankyti. Vardinti būtų galima be galo, mat imperija iš tiesų didelė. Tai ar „Tvind“ organizacijų pelnas skirtas vargšams?

Tiesa, „Tvind“ „mokytojai“ atkerta, kad čia „Mokytojų grupės“ pinigai, ką jie nori, tą ir daro. O visa kita veikla – labdara. Galbūt šiame versle-labdaroje velnias koją nusilaužtų – labdaringiems koledžams patalpas nuomoja ta pati „Mokytojų grupė“, įmonės registruotos skirtingais vardais ir priklauso skirtingiems „Tvind“ nariams. Nežinia kuo tikėti, tačiau pagalvoti prieš perkant drabužį „Humanoje“ tikrai vertėtų. Ypač atėjus naujai madai – kovai prieš vartojimą, kai padėvėtas drabužis perkamas, nes jam pagaminti nereikia papildomų sąnaudų. O ir kitų labdaringų parduotuvių veiklos skaidrumu vertėtų pasidomėti.

Beje, Danijos policija nepabijojo nusilaužti kojos ir pradėjo tirti finansines machinacijas. Filmo verta kriminalinė istorija – policijos „nulaužiami“ „Tvind“ kompiuteriai, Peterseno suėmimas Amerikoje ir pargabenimas į Daniją. Atsiradus teisinei spragai, Petersenas paliko Daniją. Jo bendražygiai aiškina, kad jų gerbiamam lyderiui nepatiko būti šalyje, kur su tokiu nuostabiu žmogumi taip negerai elgiamasi (nieko Lietuvoje neprimena?).

Dabar jis galbūt gyvena Brazilijoje arba Zimbabvėje, Meksikoje, Fidžyje. Sukluskite ir bandykite laimę – Danijos spauda paklotų nemažai pinigų už jo nuotraukas. Toks Peterseno dingimas nėra pirmas – po nepalankių atsiliepimų spaudoje jis buvo išnykęs ir 1979–2001 metais. Jo bendražygio teismas Danijoje prasidėjo 2007 metų lapkritį ir tęsiamas iki šiol.

Jei susidomėjote šia organizacija, kaip potencialia darbo vieta, galiu patarti, kaip daryti karjerą. Puikiu specialistu būti nepakanka. Visas vadovaujančias vietas tegali užimti tik „Mokytojų grupės“ nariai. Prieš stojant į „Tvind“ dar reikėtų žinoti, kad „Mokytojų grupė“ – ne tik skandalais apaugusi finansinė imperija.

Daugelis sutaria, kad šiam susivienijimui būdingi kulto bruožai: visagalis charizmatiškas guru, hierarchinė struktūra ir disciplina, idealistinė, bet vargiai pasiekiama misija, narių atribojimas nuo visuomenės, šeimos, tėvų ir mylimųjų, privatumo trūkumas, persidirbimas, lydimas miego ir mitybos trūkumo, ir t.t. Čia nėra ateivių, žmonių aukojimų ar burtų – tik daug susitikimų, smegenų „plovimo“, mąstymo kontrolės ir psichologinių manipuliacijų.

Visa tai patiria ir dažnas šios organizacijos savanoris. Lietuvoje po dažno straipsnio apie Afriką ir skelbimuose, siūlančiuose darbą, galima pamatyti tokių pasiūlymų: „6 mėnesiai socialinio darbo Danijoje ar pasiruošimo Anglijoje“, „6 mėnesiai savanoriško darbo Afrikoje“. Taip, čia ta pati dėvėtų drabužių imperija dar vieną čiuptuvą tiesia į Lietuvą. Būtų juokinga, jei ir po šiuo straipsniu atsirastų toks tekstas, tačiau gali būti ir taip.

Afrikai reikalingi savanoriai

Savanorystė – dar vienas „Tvind“ versliukas. Savanoris sumokėjo pradinį įnašą? Pinigai negrąžinami. Nemokamai ir, beje, nelegaliai dirba Danijoje, kur atlyginimai nepalyginamai didesni nei Lietuvoje. Taigi, jei nereikėjo tam darbui samdyti darbuotojo, nes viską padarė savanoris, pinigai sutaupyti. Jei savanoriui kažkas nepatinka – tegul palieka organizaciją. Vis tiek parėmė daugiagalvį monstrą. O jei savų pinigų ir darbo gaila, jei vis tik norisi savanoriui į Afriką nuvažiuoti ir jos gyventojams kuo nors padėti – štai ir įsipainiojo. Beje, kiek savanorių bedirbtų, kiek bepirktumėte tų padėvėtų drabužių, projektai Afrikoje vis stokoja pinigų.

Iššifruosiu ir tą unikalų pasiūlymą – „6 mėnesiai socialinio darbo ir pasiruošimo Danijoje“. Socialinis darbas reiškia, kad dirbti gali tekti ir virtuvėje. Kur reikia darbo jėgos – ten savanoris ir dirba. Susiduria ir su vaikais, turinčiais psichologinių problemų ir sutrikimų, tik neturi tam pasiruošimo. Kaip Danijoje galima dirbti su vaikais, turinčiais įvairių problemų, be pasiruošimo, lieka mįslė. Pavyzdžiui, vos patys angliškai šnekantys savanoriai moko tuos vaikus anglų kalbos.

Beje, Afrikai pasiruošiama taip pat menkai. 1999–2000 metais Mozambike savanoriavęs Bobas Nelsonas pasakoja: „Nėra jokio tinkamo pasiruošimo. Mokytojai negerbia studentų. Tikėjau kažko profesionalaus, tačiau tai kažkas priešingo“. Klausimas, ar visai neprofesionaliu darbu savanoriai padeda Afrikai ar pakenkia – lieka atviras.

Tiesa, spaudoje rasite ir daugiau straipsnių apie blogą patirtį savanoriškai dirbant „Tvind“: „Savanoris Danas dirbo ypač sunkiai, iš jo buvo tikimasi socialinio, psichologinio ir politinio (!) prisitaikymo, jam buvo sakoma, ką galvoti. Jis buvo psichologiškai traumuotas tos patirties“. Tačiau vis dar atsiranda daug nesavanaudiškų paskatų turinčių savanorių, kuriuos imperija naudoja kaip nemokamą darbo šaltinį. Su visais kulto elementais ir daugybe smegenis „plaunančių“ susitikimų. Jei jaučiatės drąsūs, stiprūs ir vikrūs – važiuokite, po šešių mėnesių taip nebesijausite.

Vis labiau Lietuvoje girdimas ir kitas „Tvind“ imperijos edukacinis čiuptuvas – DNS mokytojų rengimo koledžas. Vienas jį baigęs žinomo veikėjo brolis gražiai šneka apie vaikus ir su jais dirba. Yra ir daugiau jį pabaigusių mokytojų, yra ir studijuojančių lietuvių. „Tvind“ įmonei „Argyll Smith & Co.“ koledžai moka nekilnojamojo turto nuomą, o visiems koledžams vadovauja „Mokytojų grupės“ nariai, studentai dažnai dirba padėvėtų drabužių parduotuvėse ar „Tvind“ statybose ir bent porą savaičių elgetauja gatvėse prašydami pinigų ar pardavinėdami laikraštukus.

Turbūt girdėjote Vilniaus gatvėse: „Pirkite atviruką, paremsite tyrą meilę“ ar pan.? Danijoje galite išgirsti: „Pirkite laikraštuką, paremsite mano studijas“. Beje, koledže atsisakyti rinkti pinigus gatvėse – nekorektiška. Greitai bus sušauktas susirinkimas, kuriame studentus bus pabandoma įtikinti, kad tai labai kilnu. Beje, organizacijoje net vaikai, turintys psichologinių problemų ir sutrikimų, varomi į gatves rinkti pinigų – o koks minkštaširdis danas atsisakys duoti pinigų vaikams?

„Studijuodamas koledže savo gyvenimo aprašyme gali užpildyti du puslapius – tiek daug visko darai“, – pasididžiuodamas sako vienas DNS studentas iš Lietuvos. Apie pinigų rinkimą „Tvind“ imperijai gatvėse turbūt nerašys. Tačiau ir kiti mokymosi principai kelia abejonių. Tuomet, kai „Tvind“ imperija dar buvo graži septintojo dešimtmečio iniciatyva, idėjos irgi buvo gražios – solidarumas, visuotinė gerovė, bendruomenė. Graži ir prasminga mokymosi veikiant idėja reiškia, kad žinios įsisavinamos ne mokantis iš vadovėlių, o per veiklą.

Mokymasis veikiant – pagrindinis DNS koledžų šūkis, tačiau ar galima išmokti politikos mokslų subtilybių statant šalies prezidentui namą – tokia būtų praktiškai įgyvendinta šios idėjos lietuviška analogija pagal „Tvind“? Na, bet egzaminai, kurie Danijoje – labai lengvi, išlaikyti, per ketverius metus kulto ideologija įsisavinta, jei pinigų ir savo darbo ar laiko gaila, vis tik diplomas yra – galima ir su vaikais dirbti. Tiesa, Danijoje abejojama „Tvind“ diplomu, tačiau Lietuvoje? Tiesa, ir bet kurioje Trečiojo pasaulio šalyje gali gauti mokytojo vietą su tokiu diplomu.

Kam visa tai rašau? Lietuvoje „Mokytojų grupei“ – „laimės pusvalandis“. Kažkas kažką girdėjo, tačiau būna sunkoka atsekti ryšį tarp padėvėtų drabužių parduotuvės, savanorystės ir mokytojo diplomo, o dažnai ir noro nėra, daug ir savų imperijų auginame.

„Mane labiausiai piktina jausmas, kad aš apgalvotai buvau įtrauktas į jų ketinimus. Šie žmonės iš tikro nesirūpina niekuo, išskyrus save. Sutikau daug dorų ir malonių žmonių, kurie išnaudojami tokiu pačiu būdu“, – sako Bobas Nelsonas. Tikiuosi, kad bent keletas Lietuvos idealistų pagalvos, ar pirkti padėvėtą drabužį toje parduotuvėje, būti savanoriu toje organizacijoje arba ar stoti mokytis į tą koledžą. Drąsiausia mano mintis – gal kaip Prancūzija paskelbsime šią organizaciją kultu?