Stanislovas Giedraitis tiesiogiai versti Lietuvos valdžios nekvietė, parašų, kur nereikia, nedėjo, todėl už tai, kad buvo Respublikos priešų gretose, nebuvo baustas. Kaip priešas, jis mažiau gerbtinas nei pirmų gretų kolaborantai. Nežiūrint to, kad nuo 1988 m. užėmė labai aukštas LKP CK sekretoriaus pareigas, sėsdamas į Lietuvos priešų vežimą, jis nulindo į kuklią LKP (TSKP) žemės ūkio skyriaus vedėjo kėdę.
Žmogelis apskaičiavo, kad šitie turėtų laimėti, nes jų užnugaris – visas sovietų represinis aparatas, tačiau dėl viso pikto į priekį nelindo, jei prognozė nepasitvirtintų. Sudorojus Atkuriamąjį Seimą, šilta vieta buvo garantuota, o prakišus – išvengtų atsakomybės.
Tačiau turbūt net jis nesapnavo, kad po dvidešimties metų pats taps nepriklausomos Lietuvos Seimo nariu, o priesaiką – toks ir velniui galėtų prisiekti – priims ir Konstitucinio Teismo teisėjas Nepriklausomybės akto signataras K.Lapinskas, kuris 1990 m. sausį buvo toje pačioje istorinėje posėdžių salėje, pasiruošęs pačiam blogiausiam, nes jo užnugaris tebuvo beginklė Lietuva. Dalį dabartinių S.Giedraičio kolegų seimūnų tuomečiai pastarojo bendražygiai buvo įtraukę į juoduosius sąrašus, kurie garantavo vietą Gulage, o kai kam gal ir mirtį.
Tomis rūsčiomis dienomis S.Giedraitis, pasislėpęs už sovietų desantininkų, iš tolo stebėjo Seimo rūmus gyvu žiedu apjuosusius Lietuvos žmones, kurių ryžtas sulaikė imperijos karo mašiną. O dabar tas slapukas pagerbia mirusių Seimo narių ir žuvusiųjų už laisvę atminimą atsistodamas tylos minutei! Jeigu jis atgailauja, jam ne Seime stovėti reikia, o klūpėti Antakalnio kapinėse prie nepriklausomybės aukų kapų.
Pertvarkos laikais iš LKP Mažeikių rajono komiteto pirmojo sekretoriaus pareigų pakeltas į CK sekretorius ir turėjęs būti vienu iš A.Brazausko komandos narių S.Giedraitis, atėjus pasirinkimo metui, nusigręžė nuo gorbačiovinių pertvarkos idėjų ir pasuko tarnauti tamsiausioms jėgoms.
Persivadinusi į LSDP, buvusi LKP pasirodė esanti krikščioniškesnė už krikščionis demokratus – atleido sūnui paklydėliui ir priėmė tarp savų. Moralines vertybes į naudą lengvai mainanti socdemų valdžia nedrįso jo įrašyti į savo rinkimų sąrašą – kad rinkėjų neatbaidytų, bet, kadangi po rinkimų rinkėjai ketveriems metams išnyksta, tuoj pat jį priėmė į savo frakciją Seime. Kiekvienas balsas pravers.
Na, argi ne lakmuso popierėlis šitas S.Giedraitis, rodantis, kaip stipriai rūgtelėję yra socialdemokratai? O atšviežinti juos kol kas bandė tik genetiškai modifikuota Paleckių giminės atžala. Senelis lenkėsi, tėvas lenkėsi, o šitas ėmė ir šoko prieš generalinę partijos liniją – tiesa, juokingai ir nesėkmingai.
Kitas kovotojas tiek prisitapšnojo, kad nebeturi teisės taikyti į Seimą, todėl jam atstovauja bendrapartiečiai. Pavadinime teisingumą įsirašiusi partija savo narį Lementauską nuo teisingumo paslėpė Seime ir toliau kovos, kad tvarka būtų.
Darbiečių gretose – du kaltinamieji, vienas iš jų – pats vedlys. Buvusį pasipūtimą po 2004 m. rinkimų V.Uspaskichas dabar pakeitęs draugiško linksmuolio kauke. O kas belieka, kai nematomos jėgos parbloškė atgal į Lietuvą, kur siautėja prokurorai? Savo laiku pabėgus į Rusiją, jau atrodė, kad misija baigta. Tik vieną sykį teko nusigąsti, kai Maskvos milicija, Lietuvos prašymu, jį suėmė, bet neilgam – atvyko savi vyrukai iš FSB ir išvadavo. Lietuvos žmonių dėka dabar bent trumpam gali atsikvėpti po neliečiamybės skydu. Tokioje padėtyje geriau ieškotis užtarėjų, o ne stumti savo reikalus.
Tokie rūpesčiai nekvaršina galvos vienai V.Uspaskicho palydos damų D.Mikutienei. Jai labai patinka Palangoje esantys poilsio namai „Baltija“. Mat jie vis dar valstybiniai, tad yra kaip ir valdžios lovio sudedamoji dalis. Ten mėgsta ilsėtis liaudies tarnai. D.Mikutienė nekvaršina galvos ir dėl kažkokio visų minimo sunkmečio, nes ji pageidavo, kad krizės sąlygomis tvirtinamame biudžete 6 mln. litų būtų skirta „Baltijai“. Suprantama: jei sunkmetis, reikia pasiruošti, kur atsipūtus per jį.
Jos bendramintis, tik kiek kuklesnis apetitu, yra liberalcentristas R.Palaitis, prašęs skirti 4,7 mln. litų iš deficitinio biudžeto tai pačiai „Baltijai“. Atkreipus dėmesį į tokį didžiavalstybinį šio politiko mąstymą, dabar jis siūlomas vidaus reikalų ministru. Lieka neaišku, kuo partijai neįtiko dabartinis ministras liberalcentristas R.Čiupaila, kuris labai daug padarė, kad Lietuva laiku įvykdytų Šengeno reikalavimus ir mes patektume į šią bevizę erdvę.
Gal šį klausimą reikia užduoti partijos lyderiui A.Zuokui? Aišku, visas skelbiamas ir atšaukiamas kandidatūras galima aiškinti jėgų grupavimusi ar susitarimais, tačiau norėčiau paties A.Zuoko pareiškime dėl sveikatos apsaugos ministro posto atsisakymo matyti vertybinį sprendimą. Pagarba vertinimams – tai daug.
Duokdie, teisus bus jo sugebėjimu naujai pažvelgti į save patikėjęs ilgametis disidentas V.Bogušis. Tikėkimės, kad išmes tą ženkliuką „Teistas už gerus darbus“.
Kad būtų lengviau tai padaryti, papasakosiu apie vieną jo kolegą Kinijoje, kuris atliko labai daug gerų darbų. Jo mastelių negali net palyginti su vandens parku, Šnipiškėmis ar išsišovusiu keliasdešimties aukštų pirštu priešais gėlių turgelį. Pekino vicemeras rūpinosi statybomis šių metų olimpinėms žaidynėms.
Viskas buvo laiku padaryta, iškilo daugybė gražių ir reikalingų statinių. Tačiau teisėsauga susekė, kad jis ėmė kyšius. Kinai mano, kad valdininkų korupcija kenkia valstybei, todėl vicemerą sušaudė, neatsižvelgiant į „gerus darbus“. Bet nebuvo nuteistas nė vienas verslininkas. Nesiūlau sekti kinų pavyzdžiu, tik norėjau parodyti, kokiais principais jie vadovaujasi, kildami į pirmaujančias pasaulio ekonomikas.
Naujai atėjusiems prisikėlėliams teks su daug kuo susipažinti ir daug ko išmokti. Štai seimūnė A.Baukutė, atrodo, kol kas išvis nesupranta, kur patekusi. Žindyti kūdikį yra natūralu, bet lygiai taip pat natūralu yra ir valgyti, tik to kažkodėl niekas posėdžių salėje nedaro. Tikėkimės, supras, kad Seimui reikia ne pieningas krūtis, o protą demonstruoti, jei nori būti pastebima ir vertinama.
Naujokams jau paruošta degutu ištepta privilegijų kumelė. Jeigu prilips, sukniubs čia pat ties loviu, ir nebebus jėgų prisikelti. Praėjusi kadencija ant kaklo jau užkabino pasunkintą mėnesinį litų kapšą su sumažintomis išlaidomis kanceliarijai. Ar pavyks nusimesti, ar duosis kalami tautos prie kryžiaus su visu maišu?
Netruks naujokų padėjėjai sužinoti, kad rūmuose yra tokia vieta – Seimo kanceliarija, kur nuėjęs visada gausi ir popieriaus, ir rašiklių, ir sąvaržėlių. Išlaidos kanceliarijai visai sumažės. Tokios vietos neturi mokytojai, todėl jiems kompensacijos už kanceliarines išlaidas nėra numatyta. Ir dar daug kitų stebuklų rūmuose išvysite. Tik nevežiokite šunų pasivaikščioti Seimo automobiliais! Dėl vaikų vežimo į mokyklą ar žmonų pas kirpėją dar nieko nesakė, vadinasi, galima. Jei kuris neįtiks, tuoj paklius uošvę veždamas ligoninėn ar katę – pas veterinarą. Visi privilegijuoti yra laikomi už pavadžio, privilegijas galima ne tik atimti ar sumažinti, bet ir paviešinti, o tada sudegsite, kaip tas, kažkuo neįtikęs, su šunimi.
Surišti švelniomis privilegijų virvutėmis naujokai įtraukiami į senbuvių pasaulį – žiūrėk, kaip gera mūsų jaukiame urvelyje – ir tampa rankas kilnojančiomis lėlytėmis. Net vakarykštis jaunas liberalas – suprask, vakarietiško kirpimo – apšilęs Seime griaudėja iš pasipiktinimo, kai važiuoti pas rinkėjus jam duoda ne BMW, o „golfą“. Juk pakliuvęs į Seimą žmogus tampa kitoks. Jam net įstatymai kiti taikomi. Jei dirbote kokioje televizijoje ir turėjote terminuotą darbo sutartį sezonui, jam pasibaigus arba išeidavote kaip stovėjęs, arba sutartį pratęsdavote. Dabar viskas kitaip. Na ir kas, kad išrinktas tik ketverių metų laikotarpiui! Jokios terminuotos darbo sutarties nebus, bet už tai bus riebi išeitinė kompensacija. Gudručiai jums išaiškins, kad taip turi būti, nes, jei neišbūsite visos kadencijos,... ir t.t, ir t.t.
Suriša ir draugiškos paslaugos pagal principą: šiandien tu man, rytoj aš tau. Pogrindyje pradėjusios reikštis asmeninės ambicijos jau pirmajame balsavime sudrebino permainų koalicijos mūrą. Kaip nepadėkosi V.Uspaskichui, kuris žaismingai švystelėjo keletą pliauskų į stringantį balsavimo traukinuką, ir šis pūškuodamas užtempė A.Valinską į Seimo pirmininko kėdę? Ar užsislėpusių trumparegių dėka V.Uspaskichas netaps Seimo auksine žuvele, kurios niekas nenorės atiduoti prokurorų keptuvei?
Nesuvaldžius nuomonių įvairovės į vieningą srautą, neužteks jėgos permainoms. Chaoso pėdsakus TS-LKD rodo J.Razmos veiksmai buvusiame Seime, kai jis ragino kelti atlyginimus politinio pasitikėjimo valdininkams, o tuo pačiu metu jo partijos lyderis A.Kubilius viešai skelbė būtinybę taupyti. Nuosavas išprotavimas daliai politikų brangesnis nei bendrai priimti principai. Šia tema turime skaudžią istorijos pamoką: perdėta meilė nuosavam žiponėliui XVIII a. sugriovė Abiejų Tautų Seimą, o drauge sunaikino mūsų valstybę.
Tačiau atsispyrus pagundoms yra galimybė, kad šitas Seimas sugebės pakelti savo vertę žmonių akyse, o mūsų solidarumo jam labai reikės. A.Valinskas tai suprato, paskelbdamas sprendimą dėl savo būsimos algos. Diametraliai priešingą K.Prunskienės tipo politikų įsitikinimui, kad prie ministro išeitinės dar reikia prisidurti ir išeitinę iš Seimo, kuriame nedirbai, bet į kurį buvai išrinktas. Gal tokie materialūs sprendimai yra vertybinių nuostatų išraiška? Jei taip, palinkėčiau naujam Seimui savo veiksmais sugrąžinti tautos pasitikėjimą savo atstovų susirinkimu. Reikia visai nedaug: matyti toliau savo tvoros ir girdėti, kas vyksta už rūmų sienų.
Ne veltui amžinasis Seimo žydas E.Zingeris per pirmą posėdį ne sykį išmintingai ragino pažvelgti, kas vyksta už lango.