Panaikinus PVM lengvatas spaudai, valstybė surinks tik 15 mln. litų papildomų pajamų per metus, kurių didžiają dalį turės išsieškoti iš jau bankrutavusių leidėjų.
6 priežastys, kodėl taip nutiks:
1. Lietuvos leidyklų pelningumas yra apie 5 proc.
2. Dauguma įmonių, dėl prastėjančios ekonomikos, mažins reklamos išlaidas net 40 proc., taip kompensuodamos prastėjančius pardavimus. Leidybos įmonės tokios galimybės neturi, nes taupymas reklamos sąskaita automatiškai mažina jų pelną. Vadinasi, leidyklų bendros pajamos ateinančiais metais mažės apie 30 proc. Žurnalų pardavimai spalį jau nukrito apie 7 proc. ir akivaizdu, kad dar kris. Prenumerata sumažėjo 15 proc., popierius šiais metais pabrango 5 proc., leidinių platinimo kaštai jau vidutiniškai siekia 40 proc. Autorinis atlyginimas žada būti apmokestintas papildomais 5 proc., plius 10 proc. „Sodrai”. Negana to, PVM kils net 14 proc. (nuo 5 iki 19 proc.), kai kitiems — tik 1 proc.
Leidėjai nenori likti nuošalyje ir linkę prisidėti prie krizės įveikimo plano. Jie gali kompensuoti 1 ar 2 procentų PVM didinimą, nemokamai spausdinti socialinę reklamą ar pan. Tačiau susumavus išvardintus skaičius akivaizdu, kad jie ne tik nesugebės dalyvauti Lietuvos gelbėjimo „stipriame plane“, o netgi atvirkščiai — taps dar viena našta valstybei.
3. Leidinių kainų kelti praktiškai neįmanoma. Dominuojančios leidinių kainos yra 4,99 Lt, 5,99 Lt, 6,99 Lt ir pan. Leidėjai bijos peržengti psichologinę kainos pirkėjui ribą, nes pirkėjas spaudai turi dvi nemokamas alternatyvas: internetą ir televiziją. Kol kas spauda žmonių sąmonėje siejama su intelektualiu laisvalaikiu, nes televizija vis labiau orientuojasi į pramoginį turinį, o internetas vis dažniau siejamas su darbu, o ne su laisvalaikiu. Bet... Trūksta labai nedaug, kad žmogus mokamą intelektualų laisvalaikį iškeistų į jau minėtus nemokamus.
4. Kas bus jei leidinių kainos pakils 14 proc.? Pardavimai pradės smukti ir kritimas gali siekti net 35 proc. Mažėjant pardavimams spaudos platintojai ims piginti savo kaštus, kad išgyventų, o tai, pasak didžiausios platinimo įmonės „Impress Teva“ komercijos direktoriaus Zigmanto Sadausko, atsilieps platinimo kokybei. „Laikraščiai ir žurnalai prekybos vietas pasieks tik 12 val. dienos, nes bus atsisakyta naktinio išvežiojimo. Būsime priversti atleisti dalį analitinį darbą ir pardavimus prižiūrinčio personalo, po tokių priemonių taikymo leidinių pardavimai dar neprognozuojamai suprastės, o kai kurie segmentai kris net 50 proc., pvz., skelbimų laikraščiai ar kai kurie dienraščiai,“ — kalba pašnekovas.
5. Lietuvoje yra nemažai garsių tarptautinių leidinių. Pakėlus žurnalo pardavimo kainą, jiems reikės mokėti didesnius licencinius mokesčius, kurie sudaro apie 8 proc.nuo pajamų. Uždarius licencinius žurnalus, laukia sankcijos už sutarties nutraukimą. Vėliau, krizei aprimus, atnaujinti leidinio leidybą bus praktiškai neįmanoma, nes iš naujo įvesti leidinį į rinką yra labai brangu ir tai trunka apie dvejus metus. Be to kartą įgijus nepatikimo leidėjo reputaciją, bus labai sunku gauti bet kurio Europos leidinio licenciją Lietuvai.
6. Kad leidėjų padėtis jau dabar yra prasta, nesunku įrodyti faktais. Per paskutinius tris mėnesius apie leidinių uždarymą paskelbė mažiausiai keturios leidyklos, o likusios masiškai atleidinėja darbuotojus. Spaustuvės skundžiasi stringančiais leidėjų atsiskaitymais. Jau pradeda prastėti leidinių kokybė, daugėja gramatinių klaidų. Vaikai skaito žurnalus ir knygeles su gramatinėmis klaidomis, o kai kurie iš šių leidinių ir mokosi. Žurnalistikos ir fotografijos lygis prastėja, nes leidėjai priversti samdyti pigesnius, mažiau kvalifikuotus darbuotojus arba tiesiog didina krūvius dar dirbantiems. Labai skaudu, kad pabrangus leidiniams, vaikai alternatyvą nesunkiai ras televizijoje ar internete, palaipsniui pamiršdami spaudą, kuri skatina vaikų vaizduotę, lavina intelektą ir didina išprusimą.
Akivaizdu, kad Europa yra labiau pasigilinusi į spaudos ateitį — ne be reikalo Europos Sąjungos narėms rekomenduoja taikyti PVM lengvatas leidybai, o tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Airija, Norvegija, Lenkija jau taiko 0 proc. PVM leidybai. Kitos šalys taiko taip pat ne daugiau 5 ar 7 proc. Ir tik dvi valstybės visoje Europoje lengvatų netaiko.
Kas bus, jei A. Kubiliaus detonatorius suveiks ir leidybos verslas sprogs:
Po kelių menesių be darbo liks šimtai žurnalistų, maketuotojų ir dizainerių, vėliau spaustuvių darbuotojų. Šių žmonių pajamos palyginus yra didelės, todėl yra tikimybė, kad jie turi paėmę paskolas iš bankų ir įsigiję nekilnojamojo turto bei automobilių. Tad akivaizdu, jog praradę darbą jie nesugebės susimokėti bankams. Didelė dalis leidyklų jau dabar sunkiai atsiskaitinėja su spaustuvėmis, spaustuvės negali įsigyti naujos, našesnės įrangos, automatiškai prarasdamos konkurencingumą prieš kaimynus lenkus, latvius, estus, net skandinavus. Jau šiuo metu nemažai lietuviškos produkcijos spausdinama Estijos spaustuvėse, taip pinigai pasilieka Estijoje.
Ilgai netrukus šimtai bylų dėl nemokumo atsidurs teismuose, pasipils leidėjų bei spaustuvių bankrotai. Bankrutuodamos spaustuvės neatsiskaitys su popieriaus tiekėjais. Pastarieji, kadangi yra pilnai užsienio kapitalo įmonės, pasitrauks iš Lietuvos, o Lietuvos aptarnavimą paliks lenkams ar latviams. Lietuvai popierių gabens svetimų šalių vežėjai, Lietuva praras operatyvumą tiekime, o tada spausdintos produkcijos eksportas sumažės neprognozuojamai, nuolat daugės bedarbių, kuriems teks mokėti nemažas pašalpas.
Klausimas be ironijos Tautiškiausioms Lietuvos partijoms:
Ar tikrai verta dėl 15 papildomų milijonų per metus, kurių greičiausia nepavyks surinkti, vienu neprotingu ar principingu sprendimu negrįžtamai sužlugdyti Lietuvos leidybos, spaudos platinimo ir spaustuvių ateitį?
***
Linas Krapavickas yra UPG Baltic generalinis direktorius