Tuo neabejoju aš, tuo neabejojo ir mano draugė. EK – jokia naujiena. Nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Tiesiog nemalonus reikalas, kurį reikia išgyventi. Bet EK – mažesnė bėda, nei naujosios valdžios sukelti mokesčiai. Krizė praeis, o mokesčiai liks.
Draugė pasakojo, kad ketina emigruoti. Tačiau aš manau, kad ir svetur dabar ne pyragai, ir emigrantai grįžta namo.
„Taip, bet tik EK metu. EK baigsis, ir viskas stos į savo vėžias. Bus darbų, vėl atsiras galimybė kvėpuoti. Tik, turbūt, ne Lietuvoje. Skaičiuoju dienas, mėnesius, kada ta krizė baigsis“, - greitakalbe žėrė draugė.
„Laimingi laiko neskaičiuoja“, - priminiau prisikėlusios Seimo narės Ingos Valinskienės žodžius. O iš dainos žodžių neišmesi.
Laimingi neskaičiuoja laiko. Neskaičiuoja svetimų bėdų. Neskaičiuoja ir to, kaip jų uždėta mokesčių kupra prislėgs socialiai labiausiai pažeidžiamą žmonių sluoksnį.
Laimingi neskaičiuoja daugelio dalykų. Tuštėjančių tautos piniginių, nusivylusių ir sužlugdytų žmonių skaičiaus.
Ir, regis, netrukus sulauksime naujos emigracijos bangos. Žingsniuojame atgal į praeitį. Tačiau gal ta praeitis nebuvo tokia bloga?
Linksmų ir sočių Naujųjų Metų, pone Andriau Kubiliau! Svaigios sėkmės jums visame kame, brangus Arūnai Valinskai! Geros kloties, Artūrai Zuokai ir Eligijau Masiuli!