Koks turi būti lengvųjų automobilių apmokestinimas

Danutė Budreikaitė
A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė nutarė įvesti naujus mokesčius už automobilius. Atrodo, kad šių mokesčių įvedimo priežastis tokia – jei gatvėse daug automobilių, reiškia, žmonės dar turi pinigų. Jei žmonės dar turi pinigų, tai kodėl valdžiai neįkišus rankos jiems į kišenę?
Daugiau nuotraukų (1)
Kadangi dabartinės valdžios mokesčių didinimą dažnai linkusios pridengti Europos Sąjungos reikalavimais, kyla klausimas, ar tokie skuboti apmokestinimai atitinka ES taikomų mokesčių tikslus ir logiką.
Visos 27 Europos Sąjungos valstybės taiko skirtingą lengvųjų automobilių apmokestinimo tvarką, rodiklius ir mokesčių dydžius.
Europos Parlamentas dar 2006 metais pritarė Tarybos direktyvos dėl lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių pasiūlymui. Pasiūlymas siekia dviejų tikslų: pirma, pagerinti vidaus rinkos veikimą, laisvę judėti ir išvengti dvigubo apmokestinimo per 10 metų panaikinant valstybėse, kuriose egzistuoja, registracijos mokestį ir antra, įgyvendinti Bendrijos strategiją, skirtą sumažinti lengvųjų automobilių CO2 išmetimus, siekiant, kad valstybės iki 2010 metų 50 proc. lengvųjų automobilių mokesčių sietų su CO2 taršos sumažinimu.
Nustatyta, kad 28 proc. viso CO2 kiekio išmetama iš transporto priemonių, iš jų 84 proc. išmeta kelių transportas ir 50 proc. šios dalies tenka lengviesiems automobiliams, Bendrija užsibrėžė tikslą pasiekti 120 g. CO2 vienam kilometrui.
Bendrijos sprendimų, turinčių direktyvų ir reglamentų formą, įgyvendinimas privalomas visoms valstybėms narėms, tarp jų - ir Lietuvai.
Dabar ES šalys apmokestina automobilius skirtingai, taikomos įvairios skirtingo dydžio rinkliavos: registracijos mokestis, pridėtinės vertės mokestis, registravimo rinkliava, metinis automobilio naudotojo mokestis, kuro mokestis, draudimo mokestis, mokestis už kelių naudojimą, vinjetės ir kt.
Kai kurios Europos Sąjungos valstybės taiko lengvojo automobilio registracijos mokestį, kuris siekia iki 180 procentų automobilio kainos prieš apmokestinimą, todėl šių šalių automobilių savininkai, norėdami sutaupyti, kartais registruoja automobilius ten, kur tai mažiau kainuoja. Registracijos mokesčio panaikinimas, siūlomas direktyvoje, palengvins vidaus rinkos veikimą ir skaidrumą.
Lietuva, kaip ir dar 8 ES valstybės, šio mokesčio netaiko, todėl svarbiausias mūsų šalies uždavinys bus suderinti mokesčius už CO2 taršą, skatinant Lietuvos vairuotojus atsisakyti aplinką teršiančių automobilių.
ES Tarybos direktyva dėl lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių nesiekiama įvesti naujų mokesčių ar juos suvienodinti. Siekiama susieti automobilių apmokestinimą su CO2 ir kitų teršalų išmetimu.
Direktyvoje pateikiamos lengviesiems automobiliams taikomo mokesčio, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į šių automobilių išmetamų teršalų kiekį, taisykles. Tos taisyklės ateityje galios ir Lietuvai. Pati direktyva užprogramuoja ES automobilių rinkos atnaujinimą naujas, mažiau taršias technologijas turinčiais automobiliais.
Naujų mokesčių įvedimas, nesiejant su CO2 tarša, neturi rimto pagrindimo ir neatitinka Europos Bendrijos politikos dvasios.
Kyla pagrįstas kausimas, ar šiandien Lietuvoje skubotai įvedami mokesčiai neguls papildoma našta mūsų vairuotojams, kai Vyriausybė turės suderinti juos su ES direktyvomis?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.