Verkšlenantys ir rėkiantys ant valdžios protestuotojai skundžiasi, kad valstybė juos skurdina, atima iš jų paskutinį maisto kąsnį, tačiau sotų maisto produktą – kiaušinius - niokoja ir nė kiek jų negaili. Štai kur tikras badas.
Neginu nė vienos pusės: nei protestuotojų, nei valdžios. Pats esu nepatenkintas nemaža dalimi valdžios sprendimų, taip pat palaikau piliečius, išreiškiančius savo pilietinę pozicija, tačiau atleiskite. Kiaušinių mėtimas? Tai juokinga ir absurdiška. Vien dėl šitokio protestuotojų gesto visiškai palaikysiu valdžią, jei ji nereaguos į įsiaudrinusiųjų kritiką. Kaip galima šnekėtis su gyvuliais?
Protestuotojai patys užkirto sau kelią į geresnį rytojų ir dėl visų blogybių gali kaltinti tik save. Sakysite, kad neramumus kėlusių buvo tik maža grupelė? Taip, suprantu, kad ne visi prie seimo susirinkę lietuviai taip elgėsi, nemaža dalis jų kultūringai išreiškė savo nepasitenkinimą, tačiau, kaip sakoma: šaukštas deguto visą medaus statinę sugadina. Riaušių sukėlėjai padarė gėdą visiems Lietuvos žmonėms elgdamiesi ne tik nekultūringai, bet ir iš viso nelogiškai ir absurdiškai.
Šiuo metu vyriausybei ir seimui yra suteikta visiška teisė visai nebesikalbėti su žmonėmis, o abipusį dialogą galėsime užmegzti tik visuotinai pasmerkę riaušininkų elgesį. Taip pat atsakomybę už padarytą gėdą turėtų prisiimti ir protestų organizatoriai, gavę Dievo siūstą įspėjimą iš Rygos, tačiau nepadarę išvadų. Dar norėčiau pridurti, kad dėl valdžios ir riaušininkų nesutarimų akmenimis buvo apmėtyta visiškai niekuo dėta Lietuvos Respublikos Seimo Sausio 13-osios salė. Ar mes, save gerbiantys lietuviai, leisime idiotų gaujai šaipytis iš vietos, kurioje buvo atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė?
Dėl ko kilo protesto akcija? Organizatoriai teigė, kad valstybė neatsižvelgia į jų kritiką, nepradeda kalbėti, pabrėžiu: kalbėti, ir ieškoti bendro sprendimo. Deja, protestuotojai tą pačią dieną sugebėjo logiškai paneigti ir antrąjį pagrindinį savo kritikos teiginį. Įsivaizduokite situaciją: jūs teigiate, kad koks nors asmuo su jumis nesikalba, tačiau, kai jis visgi ateina prie jūsų, kad užmegztų konstruktyvų dialogą, jūs jį atstumiate panaudodami fizinę jėgą ir po minutės vėl teigiate, kad tas asmuo su jumis nenori kalbėtis.
Lygiai taip buvo pasielgta su vienu iš tų „nesikalbančiųjų“ asmenų. Graudu: valdančiųjų atstovas Artūras Zuokas buvo apmėtytais tais pačiais minėtais kiaušiniais tik už tai, kad panoro įvykdyti protestuotojų iškeltą sąlygą. Pasirodo „dėl valstybės skurstantys“ protesto dalyviai turėtų protestuoti ne prieš valdžią ir net ne dėl sunkios materialinės padėties, o prieš patį Dievą iš aukščiau, kuris nuskurdino juos, pagailėdamas proto.
Visgi norėčiau ir pagirti „norėjusius užmegzti dialogą“. Pagaliau mes, lietuviai, pasirodėme išskirtiniai pasaulyje ir originalūs. Paprastai visose neoriginaliose ir nuvalkiotose valstybėse riaušių metu protestuotojus sužeidžia policininkai, ginantys viešąją tvarką, tačiau mūsų gudročiai net ir susižeisti patys sugebėjo! Pamačius, kokie gabūs yra lietuviai, kyla klausimas: tai kam tada ta policija yra reikalinga? Juk galima palikti protestuotojus per naktį aikštėje, paprotestuos jie sau laimingi, pažais.. O ryte teliks juos išnešti – patys save bus nukenksiminę.
O jeigu liberalcentristų vadovui į kaktą būtų pataikytas ne kiaušinis, o akmuo? Jeigu tas akmuo būtų politiką užmušęs? Ne be reikalo Lietuva 2009-aisiais švenčia savo vardo paminėjimo tūkstantmetį. Prieš tūkstantį metų pasaulyje pagarsėjome užmušę atėjusįjį skleisti Dievo žodį, po tūkstančio metų pagarsėtume dar labiau, kaip tauta, užmušusi atėjusį pasikalbėti politiką.
O gal pasirinkime kitą būdą? Kodėl nesugalvojus kitokios akcijos, kurios metu pasirodytume kaip protingi, kultūringi ir originalūs žmonės? Ar nebūtų geriau tiesiog visiems sustoti į beribę ir vieningą kultūringų žmonių eilę prie seimo ir vyriausybės durų ir simboliškai laukti, kol durys į valdžios institucijas bus atvertos?