Ir kas gi tas kažkas? Čia konservatorių seimūnams jau reikėtų veidrodžio. O jie jo vengia, nes kaip kitaip paaiškinti A.Kubiliaus svaičiojimus po riaušių Vilniuje – kad kalčiausias yra mažytės ir neįtakingos partijos vadovas A.Paleckis? Argi A.Paleckis atėmė nemokamą maitinimą iš mokinių, argi A.Paleckis nepamatuotai padidino akcizą degalams, argi A.Paleckis padidino PVM – kai visa Europa jį mažina? Tų „argi“ yra begalė, o atsakymas vienintelis: „Ne“.
Tai kodėl A.Kubilius, tik prieš gerą mėnesį sakęs, kad jis pasiryžęs priimti nepopuliarius sprendimus, dabar dėjo į krūmus? Kur dingo tas jo pasiryžimas? Kodėl jis ryžtingai neišėjo į aikštę ir nepaaiškino žmonėms savo nepopuliarų, bet „reikalingų“ sprendimų neišvengiamumą?
O ar tie jo sprendimai tikrai buvo reikalingi? Įvykiai Vilniuje ir demonstracijos kituose miestuose rodo, kad ekonominė konservatorių politika yra neteisinga, o žalinga Lietuvai. Neteisinga visų pirma dėl to, kad, esant ekonominiam nuosmukiui turėtų būti mažinami mokesčiai, bet didinamos vyriausybės išlaidos, o esant ekonominiam pakilimui – mažinamos vyriausybės išlaidos, bet didinami mokesčiai.
Taip parašyta vadovėlyje „Makroekonomika“ (p. 187–188), iš kurio turėjo mokytis ir finansų ministras A.Šemeta. Ar jis blogai išmoko šį dalyką? Akivaizdu, kad blogai. Ar Lietuvoje nėra ekonomistų, kurie ekonomiką išmano gerai? Yra. Bet A.Kubilius kažkodėl renkasi „blogą studentą“ A.Šemetą ir nesiaiškindamas su tauta realizuoja „antikrizinį planą“.
Prisiminkime, kad krizė yra visoje Europoje ir Amerikoje. Tačiau ten visi mokesčius mažina ir skatina vartojimą – taip kaip parašyta vadovėlyje. Lietuvos premjeras bando nustebinti pasaulį elgdamasis atvirkščiai.
Taip A.Kubilius elgiasi visų pirma todėl, kad jis, akivaizdu, nežino, jog yra vadovėlis „Makroekonomika“, o antra – jis iš tiesų atitrūkęs nuo tautos ir realybės, nes jau seniai – kaip pats sakė per vieną televizijos laidą – nebuvo parduotuvėje.
Padrikai ir neatsakingai padidinti mokesčius gali tik neatsakingas žmogus. A.Kubiliaus tokiu nepavadinsi. Tačiau tame pačiame vadovėlyje parašyta: „Jeigu fiskalinė (biudžetinė – aut.) politika naudojama politiniams tikslams įgyvendinti, ji tampa ekonomikos svyravimų priežastimi“ (p.192).
Taigi nesaikingas, o sakyčiau, ir neatsakingas krizės didinimas siekiant savo politinių tikslų ir privedė Lietuvą prie tokios situacijos, kokią turime dabar. Šią situaciją stebi ir visa Europa – štai kodėl aš aukščiau rašiau, kad tokia politika yra žalinga Lietuvai. Įvykiai Vilniuje ir kituose miestuose automatiškai jau pablogino investicinį klimatą Lietuvoje. Ir A.Paleckis tikrai nebuvo pajėgus padaryti Lietuvai tokios žalos.
Belieka tik prisiminti filosofiją: „Peržengus saiko ribą atsiranda atvirkščias rezultatas“. Norėtųsi manyti, kad premjero A.Kubiliaus ketinimai tikrai buvo geri, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau tuo patikėti. Štai žmonės ir pabandė nepatikėti, kad ministras pirmininkas nori blogo, o premjeras net nepabandė jų tuo įtikinti. Ar tikrai premjeras yra ryžtingas? Ar tikrai jis tiki tuo, ką daro? Ar tikrai jis neapgavo savo rinkėjų? Atsakymų nėra. Taigi gali būti, kad A.Kubiliui jau gėda, bet dar su saiku.