1991 m. sausį Vyriausybės vadovė K.D.Prunskienė galėjo susivokti ir susilaikyti nuo kainų pakėlimo akivaizdžiai pačiu netinkamiausiu metu, tačiau pademonstravo aroganciją. Šiemet - taip pat: laiku galėjo būti pradėtas profsąjungų ir valdžios dialogas, nelaukiant nereikalingo konflikto, o turint reikiamą informaciją apie galimas riaušes galima buvo neeksperimentuoti ir atnaujinti dialogą su akcijos organizatoriais, atšaukti akciją.
Riaušių organizatoriai ir vykdytojai turi atsakyti pagal įstatymus visu griežtumu. Palinkėkime teisėsaugininkams ir policininkams, ypač jauniems vyrams, kuriems tai buvo pirmas tikras išbandymas, stiprybės, kantrybės ir atsakomybės jausmo. Peržengti įstatymo nustatytą ribą sudėtingoje ir emocijų kupinoje situacijoje, net ir nesąmoningai, galima labai greitai. Tai turi suprasti visi - ir organizatoriai, ir teisėsaugos pareigūnai, ir dalyviai, o sąmoningi kurstymo veiksmai turi būti atskirti nuo atsitiktinių veiksmų ir tinkamai teisiškai įvertinti.
Kviečiame atsakingai elgtis visus, įskaitant ir pirmuosius valdžios asmenis. Negalima vengti dialogo su žmonėmis, ypač tokiomis aplinkybėmis, kurios susiklostė Vilniuje sausio 16 d. – ne visi protestuotojai yra riaušininkai. Argumentas, kad su riaušininkais valdžia nesišnekės, nėra argumentas, ypač asmenims, užimantiems valstybėje pirmuosius postu. Valdžia ir pagal įstatymą, ir moralės bei pasitikėjimo ja požiūriu yra atsakinga už savo priimamus sprendimus, todėl valdžios dialogas su žmonėmis privalo vykti. Matosi, kad šioje sudėtingoje situacijoje valdžios atstovams atsirado noras vengti diskusijų.
Arogantiška ir žmonių nuomonę ignoruojanti valdžia neturi perspektyvos, nes kardinalūs sprendimai valstybėje turi būti ne tik priimami, bet ir įgyvendinami. Įgyvendinti juos nesikalbant su žmonėmis, vien tik jėgos būdu, nepavyks, nes reformų įgyvendinimui reikia žmonių pritarimo ir paramos. Jei paskubomis priimti įstatymai sukėlė tokio gausaus žmonių rato reakciją, atsakinga valdžia privalo įsiklausyti į jų argumentus, diskutuoti. Jei suklysta, reikia tai pripažinti ir pasitaisyti.
Kreipiamės į valdančiąją koaliciją – darykite pasvertus ir atsakingus žingsnius, šnekėkitės su žmonėmis ne iš aukšto, o paprasta, nuoširdžia ir suprantama kalba. Žmonės iš jūsų tikisi ilgai lauktų permainų – nesužlugdykite jų vilčių, nes netvarka vėl gali atvesti į valdžią neprognozuojamus asmenis.
Sausio 16 d. 21 val. speciali Lietuvos televizijos laida parodė, kad galima ir būtina diskutuoti, ieškoti sprendimų, o ne svaidytis pagrįstais ar nepagrįstais kaltinimais. Neatsitiktinai sausio 17 d. skaitlinga protesto akcija Klaipėdoje, palyginti su vilnietiška, vyko sklandžiau ir be skaudžių pamokų. Esame dėkingi ir aktyviam Klaipėdos sąjūdiečiui Dionizui Varkaliui, kuris, kaip ir Atgimimo laikais, suorganizavo žaliaraiščius, kurie drauge su policijos ir valstybės saugumo pareigūnais sugebėjo izoliuoti provokatorius, pasiruošusius svaidytis akmenimis.
Kreipiamės į žiniasklaidą ir į visus, rašančius straipsnius ir komentarus tiek prieš sausio 16 d., tiek dabar, prašydami susilaikyti nuo nepagrįstų eskalavimų, dirbtinai nepolitizuoti šių klausimų. Svarbiausia yra tai, kad Lietuvos žmonės, renkantys valdžią ir besitikintys teigiamų permainų, būtų išgirsti, prasidėtų jų ir valdžios dialogas. Šiuo požiūriu atkreipėme dėmesį ir į Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Vytauto Landsbergio 2009 m. sausio 14 d. straipsnį „Vėl sausis“, kuriame autorius tarsi žinodamas apie būsimas riaušes, bando su jomis sieti Sąjūdžio pirmeivius, reiškiančius aktyvią pilietinę poziciją.
Profesoriaus priekaištų dėl Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių suaktyvėjimo sulaukėme ir praėjusiais, Sąjūdžio jubiliejiniais metais. Ir tuo metu, ir šiandien mes kviečiame gerbiamą Vytautą Landsbergį, įnešusį svarų indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, ne keistis nuomonėmis žiniasklaidoje, o vis tik susitikti su Sąjūdžio iniciatyvine grupe ir dalykiškai aptarti visus šiuos tarpusavio ir valstybei svarbius klausimus drauge, kaip tai buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos pradžioje, Atgimimo laikais.
LPS iniciatyvinės grupės klubo susirinkimas įvyks šių metų sausio 23 d. 15 val. Lietuvos mokslų akademijoje. Susitiksime ir su ministru G.Steponavičiumi dėl labai aktualių Švietimo ir mokslo įstatymo pataisų. Jūsų patirtis ir konstruktyvi nuomonė būtų labai svarbios, svarstant tiek šį užsitęsusį ir visuomenei svarbų klausimą, tiek ir dėl Vyriausybės iniciatyvos keisti lietuvišką abėcėlę, išsaugotą net tarybiniu laikmečiu, siekiant įteisinti lotyniškus rašmenis. Pastarasis šokiruojantis projektas yra gyvybiškai svarbus ir tautai, ir valstybei.
Taip pat atkreipiame Jūsų, kaip Sąjūdžio garbės pirmininko, dėmesį į Seimo nario ir asociacijos „Lietuvos sąjūdis“ pirmininko R.Kupčinsko iniciatyvą Sąjūdžio istorinės pradžios datą perkelti iš 1988 m. birželio 3 d. į 1988 m. spalio 22 d., paskubomis patvirtintą 2009 m. sausio 15 d. Seimo rezoliucija. Norėtume paklausti, ar ši iniciatyva buvo suderinta su Jumis, nes manome, kad tai yra tolimesnis visuomenės supriešinimo ir skaldymo veiksnys, kuris šiuo atsakingu metu yra labai provokuojantis. Kviečiame Jus ir Seimo pirmininką Arūną Valinską imtis iniciatyvos šią akivaizdžią istorijos klaidą, patvirtintą Seimo nutarimu, skubiai ištaisyti.
Tikimės, kad šių metų sausio 9 d. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo ir ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus pradėtas dialogas valstybei ir visuomenei skaudžiais ir aktualiais klausimais bus pavyzdys, kuris konstruktyviai tęsis.
Pateikiame viešam paskelbimui Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių 2009 m.sausio 9 d. įteiktą viešą kreipimąsi į ministrą pirmininką A.Kubilių dėl būtinybės viešai skelbti valstybės, savivaldybių pareigūnų ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį. Toks naujai išrinktos valdžios žingsnis tikrai padėtų žmonių pasitikėjimo valdžia atkūrimo pradžiai.
Zigmas Vaišvila yra Valstybinės sausio 13-osios aukų laidotuvių komisijos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas.