Norint atsakyti į šį klausimą tikslinga surasti vardiklį, į kurį būtų galima atsiremti, pradedant nagrinėti bet kokią problemą. Kitaip – kiekvienas pasiūlymas bus ir teisingas, ir neteisingas.
Bet prieš tai - kodėl politikų ir valstybės tarnautojų atlyginimai nuolat atsiduria dėmesio centre pačia negatyviausia prasme? Kodėl 2008 m. spalio mėnesį Seimo nariams atlyginimai didinami, o jau 2009 m. sausį - mažinami? Kas tai? Nesusigaudymas šalies finansinėje padėtyje? Sunku patikėti. Nemokėjimas daugybos lentelės? Dar sunkiau patikėti? Noras prisiplėšti per ketverius kadencijos metus kuo daugiau pinigų? Kas gali paneigti? O gal nenoras ar nesugebėjimas atrasti skaidrią, realią, finansines galias atitinkančią ir šalies gyventojams gerovę keliančią atlygio mokėjimo sistemą?
Yra keletas priežasčių. Pirmoji - valstybės tarnautojo atlyginimas nesusietas su gyventojų gerovės kilimu. Nei šalies prezidentui, nei pačiam žemiausiam klerkui visiškai nerūpi (o jeigu rūpi, tai tik žodžiais), koks yra šalies minimalus atlyginimas.
Kitaip sakant – eilinio darbininkėlio minimali 800 Lt alga niekaip neveikia politikų, valstybės tarnautojų atlyginimo (jie turi savo atskirą ir ypatingą minimalią algą).
Antra priežastis – lengvatos ir priedai prie atlyginimo. Kokių tik priedų nėra. Kanceliarinėms prekėms, benzinui ir dar keistesnių. Bet įdomiausias priedas – „už gerą darbą“. Lyg alga tarnautojui mokama už blogą darbą, o priedas - už gerą darbą.
Negaliu nepaminėti ir priedo už stažą. Tik kuo čia dėtas stažas. Juk valstybės tarnautojo niekas į darbą varu nevarė, nevaro ir nevarys – jis atėjo čia savo noru. Priedo už stažą kitaip negaliu pavadinti, kaip priedas už ėjimą į darbą. Argi tai normalu? O ką kalbėti apie priedą už kvalifikaciją? Kuo aukštesnė kvalifikacija, tuo aukštesnės pareigos, tuo didesnis ir atlyginimas. Taigi, pats tarnautojas turi būti suinteresuotas kvalifikacijos kėlimu. Tad kuo čia dėtas priedas?
O dabar pabandykime surasti tą vardiklį. Vyriausybės narių, ekonomistų, finansininkų, ekspertų tvirtinimu (profsąjungos mano kitaip), ekonomika leidžia nustatyti minimalų atlyginimą, kuris lygus 800 Lt. Galbūt ši suma ir gali būti tas vardiklis, nuo kurio ir reikia skaičiuoti atlygį valstybės tarnautojams?
Kaip skaičiuoti? Nereikia išradinėti dviračio. Svarbiausias šalies asmuo atlygį gauna 800 Lt. padauginus iš X kartų. X nustatomas pagal finansines šalies galias. Manau, šiandien tai būtų 20 kartų. Žemesnio rango valstybės tarnautojui X kartai mažesni ir t.t. Ir svarbiausia, jokių lengvatų bei priedų.
Kam naudingas toks atlyginimo nustatymo būdas? Visiems, kuriems norisi gyventi normalioje, aprūpintoje šalyje. Pirmiausia aišku ir skaidru. Antra, sumažės skirtumas tarp labai daug ir labai mažai uždirbančių. Trečia, ir svarbiausia, politikai, šalies vadovai ir valstybės tarnautojai bus suinteresuoti, kad valstybėje didėtų minimalus atlygis, nes tik tuomet didės ir jų atlyginimas.
Štai ir visa paslaptis.
P.S. Įtariu: skaitydami šį straipsnį politikai, valstybės tarnautojai, ekonomikos, finansų žinovai purto galvomis: „Koks neišmanėlis čia rašinėja? Ne viskas taip paprasta!“ O jeigu ir bus tokių politikų, ekonomikos, finansų žinovų, kurie pritars mano mintims, žinoma, pridės: „Neleidžia Europos Sąjungos įstatymai“. Lyg Lietuva būtų ne Europos Sąjungos narė, o jos vasalas.