Jau pakankamai prisiklausėme politikų tauškalų apie šviesų rytojų, kuris būtinai išaus po to, kai neklausinėdami trigubai permokėsime mokesčius, atsisakysime jau ir taip simbolinio atlygio už darbą ir dar kartą balsuosime už nukvakusius gaišenas, dar kitaip vadinamus politikos grandais. Atėjo laikas savęs paklausti: kaip mes save suvokiame laike ir erdvėje? Kas mes esame čia ir dabar?
Atsakyti nėra sunku – save galime pamatyti labai lengvai ir aiškiai, nes esame apšviesti galingos kalėjimo prožektorių šviesos.
Valdžios kalėjimo. Žinau, kad dalis žmonių iškart pultų ginčytis ir teigtų, jog gyvename visiškos demokratijos valstybėje. Tačiau kokia demokratija yra toks žodžio ir informacijos laisvės varžymas, kurį patiria ir žurnalistai, ir kiekvienas aktyvus asmuo? Visa informacinė erdvė tapo suvaržyta. Net internetinių pasisakymų autoriai, kurių nuomonė nepatiko valdžiai, yra sekami ir baudžiami.
Dar daugiau – Seimas atitvėrė savo kalinius nuo savęs antiinformacine siena. Jų nebegalima filmuoti. Tuoj viešųjų asmenų nebus galima nieko paklausti ar į juos žiūrėti, nes jūsų žvilgsnis valdžiai gali pasirodyti įžūlus.
Ar dar reikia pavyzdžių apie jūsų įkalinimą?
Pažiūrėkite į Lietuvą akistatos su dirbtinai turtuolių monopolininkų sukelta krize metu. Bus keliami mokesčiai, o ne imtasi priemonių prieš monopolijų karaliavimą. Kodėl mokesčiai neturtingiems turi būti daug didesni, nei turčiams? Kodėl paprastų žmonių algos kris, o milijonieriai ir toliau žersis pelnus, kai liaudis negali pasirinkti kitų vietų, kur apsipirkti? Ar kas nors klausė jūsų nuomonės apie progresyvinius mokesčius ir monopolijų išnaikinimą mažoje valstybėje, kuriai jos yra tarsi kamštis pagrindinėje organizmo arterijoje? Pažvelkite į grynuosius didžiųjų verslo organizacijų pelnus ir suprasite – kam krizė, o kam ne. Dar daugiau, reikia suvokti, kad natūralių ekonominių krizių metu kainos krenta, o ne kyla, nes niekas neturi pinigų. Visa tai, ką mes turime dabar – tokią infliaciją, krintančius atlyginimus ir kylančias kainas, yra dirbtina ir organizuota specialiai.
Manau, jau pamatėte savo tikrąją padėtį. Savo vienutę valdžios kalėjime. Dar yra prieštaraujančių? Tada pasakykite, ar teisinga, kad pavojingose naktinėse Lietuvos miestų gatvėse žmonės negali jaustis saugūs, nes nebėra nė vieno policijos patrulio? Juk didvyriškoji policija tuo metu baudžia pavojingus vairuotojus, kurie nespėjo laiku apdrausti savo automobilio.
Na, o jei vis dar liko prieštaraujančių, tai jie yra tie, kurie nenori girdėti to, kas dabar sakoma, tie, kuriems reikia mūsų problemų – t.y. valdžia.
Visiems siūlau įsidėmėti, nes tai bus priminta: tauta neturi bijoti savo valdžios, bet valdžia turi bijoti savo tautos.