Ar šiuolaikinėje visuomenėje yra didesnė vertybė negu tolerancija? Nei meilė, nei tiesa, pasišventimas ar kokia kita vertybė su ja negalėtų lygintis. Tik ar tolerancijos sąvoka neįgauna kiek iškreiptą supratimą ir praktikavimą? Lotyniškas kilmės terminas „tolerancija“ ir lietuviškas „pakantumas“ yra tos pačios semantinės kilmės žodžiai. Ir pirmas, ir antras kilo iš „kantrybės“ sąvokos.
Pakantumas ir kantrybė
Pakęsti klystantį, klumpantį žmogų, gerbti jo orumą, bet neapkęsti klaidos. Gerbti kitos rasės, tikėjimo, tautybės ar neįgalų asmenį – tau jau net ne tolerancija, bet paprasčiausias žmogiškumas. Svarbu įsijautimas į kito padėtį (empatija), supratingumo gilinimas, bet tai nepaneigia tiesos, kas yra objektyviai teisinga, o kas – ne. Didelė žmonių dalis rūko, bet tai nepadaro rūkymo objektyviai teisingu. Pakantumas ne reiškiniui, bet asmeniui. Pavyzdžiui, pažįstu, drįsiu sakyti, šventą kunigą, kuris daug rūko. Gili pagarba jam nepaneigia mano netolerancijos sveikatą alinančiam rūkymui. Vykstant diskusijoms dėl rūkymo uždraudimo maitinimo įstaigose, kai kas taip pat sakė, kad toks sprendimas skatina netoleranciją.
Tikroji tolerancija – pakęsti alkoholiką, bet nepakęsti alkoholizmo blogybės.
Tai, kas kadaise atrodė tiesiog nepakenčiama ar tiesiog neįmanoma, dabar nebekelia neigiamos reakcijos ir pasipiktinimo, o kartais tokie reiškiniai tampa netgi norma. Pavyzdžiai, požiūris į girtavimą – piktnaudžiavimas alkoholiu dažnai nelaikomas amoraliu, antisocialiu elgesiu. Ypač toks žmonių požiūris paplitęs Lietuvos kaimuose, kur girtavimas jau yra tapęs dalies kaimo žmonių kasdienybe. Pripratimas prie išsigimusio reiškinio – pavojingas simptomas. Gal ir tai tolerancija? O gal apsipratimas ir abejingumas: ne mano žirniai, ne mano pupos.
Ar yra iškilesni tolerancijos ir meilės pavyzdžiai, kaip Motina Teresė, Martynas Lutheris Kingas, Jonas Paulius II, ekumenizmo skleidėjas Taizė brolis Roze'as Sulcas, Ditrichas Bonhoferis ir kiti, kurie prie pakantumo skleidimo prisidėjo ne abejingumu, o išreikšdami aiškią poziciją įvairių visuomeninių negerovių klausimais. Kai kurie iš jų savo pažiūras ir veiklą net apvainikavo smurtine mirtimi. Jie suvokė ir priėmė rizikingą atsakomybę dėl visuomenėje įsigalėjusių negerovių, buvo pranašišku sąžinės balsu. Tai tikro pilietiškumo pavyzdžiai. Pakantumas nepaneigia kritiškumo, taip pat ir savikritiškumo bei nuomonių įvairovės, argumentų kalbos.
Prie visuomenės ugdymo labiau prisideda Lietuvos gėjų lyga nei Lietuvos sveikuolių sąjunga?
Kai išreiškiau nuomonę, kad supratingos užuojautos reikia ir padariusiems sunkų nusikaltimą asmenims, kai kurių komentatorių buvau pavadintas per atlaidus nusikaltėliams. Pakantumas – tai ne pritarimas niekšiškam veiksmui, bet matymas galimybės, kad kiekvienas žmogus turi jėgų pasikeisti, ištaisyti savo klaidą. Nėra žmonių be trūkumų, netobulumų ar nuodėmių. To nematydami savyje, pasidarytume tik negailestingais fariziejais, besilaikančiais įstatymo.
Kita vertus, pakantumas tikrai nėra nekritiškumas tiems asmenims, kurie net didžiuojasi savo netikusiu elgesiu ar kai kuriais sutrikimais. Nustebina straipsnis apie tai, kad Lietuvai gresia baudos už netoleranciją. Bauda už tai, kad valstybėje nefinansuojamos lyties keitimo operacijos. Bauda grasinama, kad užsieniečiui, nuolat gyvenančiam Lietuvoje, tokia galimybė nesuteikiama. Kur eina Europa? Ir kur mes su ja?
Kam finansavimas skiriamas? Kokios tolerancijos ugdymui? Štai ką tik paskelbti rezultatai, kad Norvegijos finansinių mechanizmų parama, koordinuojama Finansų ministerijos, neskirta daugeliui tikrai pasišventusiai dirbančioms ir patirtį bei vaisius turinčioms visuomeninėms organizacijoms, pavyzdžiu, Lietuvos sveikuolių sąjungai, o Europos Sąjungos fondai sočią paramą skiria Lietuvos gėjų lygai. Jau pats finansavimo paskyrimas kelia įtarimų.
Tokios tariamą tolerantiškumą skleidžiančios organizacijos, gavusios didelį finansavimą, gali ir žiniasklaidą paveikti, papirkti, kad rašytų teigiamus straipsnius apie homoseksualų, lesbiečių, transeksualų, transvestitų paradus, gintų jų teises propaguoti savo kultūrą, darytis lyties keitimo operacijas už mokesčių mokėtojų pinigus.
Taip ir dingsta tikroji tolerancija, puoselėjamas abejingumas.