Daugybė istorijos datų yra iškilmingai minimos, ieškant jų įprasminimo, aktualizacijos ir atgarsių dabartyje, siekiant priminti visuomenei istorijos pamokas, siekiant įtvirtinti vienijantį tapatumą, kurti pilietiškumą ir sąmoningumą ugdančius projektus. Be abejonės, ne visų istorinių datų paminėjimus galime paversti šventėmis, kaip minime (bet nešvenčiame) 1939 m. rugpjūčio 23-osios Ribentropo-Molotovo paktą, sovietinį 1941 birželio 14-osios genocidą ir t. t.
2009-ieji – pirmojo Lietuvos paminėjimo tūkstantmečio metai. Tai nurodoma ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete dėl Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio valstybinės komisijos įsteigimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtinto dokumentą, vadinamą Lietuvos tūkstantmečio programa, kurioje rašoma: „Minėdami Lietuvos vardo tūkstantmetį, minime Lietuvos tūkstantmetį“
Šiuose dokumentuose neminima šv. Brunono žūtis – valstybė nemini šio tragiško fakto, nors Lietuvos vardas ir paminėtas šiame kontekste (šv. Brunono žūtį rengiasi minėti Lietuvos Katalikų Bažnyčia). Taigi, valstybė šiuo atveju organizuoja minėjimą, o ne šventimą. Ji nenurodo, kaip ši sukaktis turėtų būti interpretuojama, veikiau pabrėžia pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo simbolinę reikšmę. Be abejo, demokratinėje visuomenėje tiesiog privalo rastis skirtingų interpretacijų, ir valstybė šiuo atveju neturėtų niekam drausti nei šios sukakties atšvęsti, nei dėl jos gedėti.
Vis dėlto mėginimai 2009-uosius interpretuoti kaip Lietuvos valstybės tūkstantmetį atrodo sunkiai pagrindžiami, nors, kaip teigia istorikai, 1009 m. jau galėjo būti ir būsimos valstybės užuomazga, koks nors Lietuva vadinamas politinis-etninis ar administracinis darinys. Suprantama, mūsų istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei prieš tūkstantmetį. 1009-ieji yra tik vienas atskaitos taškas, kai dabartinėmis žiniomis pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų minėjome 2003 metais.
Sunku pritarti ir mėginimams nustatyti tikslią, konkrečią Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio datą. Lietuvos vardas senojo Vokietijos miesto Kvedlinburgo kronikoje tikrai negalėjo būti parašytas 1009 m. vasario 14-ąją ar kovo 9-ąją, nes žinia apie jo žūtį prieš tūkstantį metų negalėjo pasiekti Kvedlinburgo tą pačią dieną. Taigi Kvedlinburgo vienuolė tą įrašą, Lietuvos paminėjimą, padarė gerokai vėliau. Kada – to nežinome ir nesužinosime. Pagaliau ir ne tai svarbiausia.
1930 m. visa Lietuva minėjo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties 500-ąsias metines. Nors Vytauto Didžiojo mirties data gerai žinoma (spalio 27 d.), jo mirties minėjimas vyko visus metus. Vasarą Vytauto Didžiojo portretas keliavo po Lietuvą, jo atminimui buvo statomi paminklai, sodinami ąžuolai ir t. t.
To siekiame ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimu, kuris vyksta jau kelinti metai. Vykdant Lietuvos tūkstantmečio programą jau išleista daugiau kaip 300 vertingų mokslinių leidinių, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenale) Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui vyko Lietuvos dailės muziejaus surengta paroda „Krikščionybė Lietuvos mene“, 2003 m. Vilniuje pastatytas paminklas karaliui Mindaugui, Kaune atstatyta Prisikėlimo bažnyčia.
Jau nuo praėjusių metų entuziastų lėšomis vyksta Lietuvos buriuotojų žygis jachta „Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva“. Alpinistas Stasys Venskus įsipareigojo per 700 dienų savo lėšomis įkopti į 9 aukščiausias pasaulio viršūnes ir jose palikti Lietuvos tūkstantmečio žymenį ir tą įsipareigojimą vykdo. Panevėžio apskrities jaunieji miškininkai Lietuvos tūkstantmečio minėjimui sodina 1000 ąžuolų ir t. t Šių metų sausio 30 d. Londone atidaryta Lietuvos tūkstantmečiui skirta paroda „Lietuva: kultūra ir istorija“, Varšuvoje sausio 21 d. atidaryta paroda „Užmirštoji Lietuvos Didžioji kunigaikštystė“, Vilniuje vasario 12-15 d. vyko Lietuvos tūkstantmečio knygų mugė, įgyvendinta daug kitų renginių ir projektų.
Liepos 6-oji nėra tiesiogiai tapatinama su pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu, tačiau tai – Lietuvos Valstybės diena ir natūralu, kad kai kurie Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginiai vyks ir Liepos 6-ąją. Kokie ir kada – nurodyta ,,Lietuvos tūkstantmečio vardo 2009 metais paminėjimo „Svarbiausių renginių sąraše“ (žiūrėti Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos internetinę svetainę lietuvai1000.lt).
Viešojoje erdvėje kartais keliamas klausimas, kas ir kur buvo toji XI amžiaus Lietuva ir koks jos palikimas mums, šiandieninei Lietuvai ir jos tautai. Drįstu teigti, kad šiuo rūpesčiu grįsta ir visa Tūkstantmečio paminėjimui skirta veikla. Šie klausimai atviri mūsų istorijos mokslo institucijoms, mūsų istorikams. Tūkstantmečio paminėjimo organizatoriai turi pagrindo pasidžiaugti, jei pavyksta išjudinti gyvą ir tolerantišką diskusiją apie šios sukakties prasmę ir istorinę reikšmę. Juk istorinio sąmoningumo ugdymas – vienas svarbiausių Tūkstantmečio programos tikslų.
Tūkstantmetis yra proga prisiminti bei apmąstyti, kas mes esame, iš kur ir kur link einame, apmąstyti šio jubiliejaus prasmę. Atsigręždami į savo istoriją, tikrai pamatysime, kad turime kuo džiaugtis ir kuo didžiuotis, tačiau neturėtume ir pernelyg baimintis, kad istorijoje atrasime ir nepatrauklių bruožų, klaidų ar net skaudžių nusikaltimų paliudijimų.
Istorinė atmintis – gyva ir kintanti, ir mūsų uždavinys stiprinti tą gyvybingumą tiek gilia analize iš dabarties pozicijų, tiek autentiškomis, plačiomis ir korektiškomis diskusijomis. Visa tai reikalinga visuomenės pilietiškumo, sąmoningo ir atsakingo mūsų kolektyvinio tapatumo ugdymui.