Taip pat – į Sveikatos apsaugos ministeriją ir į Seimo sveikatos reikalų komitetą su prašymu palaikyti gydytojus šioje situacijoje. Pagal Vyriausybės ir profesinių sąjungų 2005 gegužės 3 d. susitarimą „Dėl medikų atlyginimų kėlimo“, biudžetinėse įstaigose dirbantiems gydytojams algos nebuvo pakeltos, o dabar norima mažinti ir esamas.
Tai ypač skaudžiai atsilieps vienos srities specialistams, tokiems kaip teismo ekspertai, sporto medicinos gydytojai, priklausomybių ligų specialistai ir kt. Šių medikų atlyginimų koeficientas yra labai mažas, todėl, jei jis bus sumažintas dar 10 proc., gydytojų algos gali nebesiekti ir minimalaus atlyginimo.
Kai kurie siauros specializacijos gydytojai, pagal savo turimas licencijas, gali dirbti tik biudžetinėse įstaigose. Taip reikalingi specialistai, paaukoję gyvenimą savo darbui, nebegalės gauti net pragyvenimą užtikrinančio atlyginimo. Ką darys valstybinės įstaigos, netekusios medikų, pavyzdžiui, teismo ekspertų – kas atliks ekspertizes?
Vyriausybė, net ir taupydama, neturi pamiršti teisingumo ir solidarumo principų ir, jei juos taiko skaičiuodama mokesčius, taip pat turėtų taikyti ir nustatydama koeficientus. Taupyti reikia ne tų, kurie jau šiandien yra ant skurdo ribos, sąskaita.
2008 m. lapkričio mėnesį vykusiame LGS XIII suvažiavime buvo paskelbta rezoliucija, kurioje aiškiai suformuluota, kad reikia užtikrinti biudžetinėse įstaigose dirbančių medikų atlyginimų dydį tokį, koks yra bendras Lietuvos gydytojų atlyginimo vidurkis, t.y. apie 3 tūkst. 700 litų (Valstybinės ligonių kasos 2008 m. duomenimis).
Rezoliucijos tekstas pasiekė Vyriausybę ir ji įtraukė visus punktus į savo programą, todėl dabar turi būti laikomasi šių nuostatų.
Neatmetu galimybės Lietuvos gydytojų sąjungai prisijungti prie kitų biudžetinių įstaigų profsąjungų, jei jos nutars į Vyriausybės planus reaguoti viešais protestais.
***
Profesorius Liutauras Labanauskas yra Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.